Per 20 metų vandens sunaudojimas sumažėjo 8 kartus!

Vanduo – gyvybės šaltinis. Apie pusė žemės gyventojų geria prastos kokybės vandenį. Lietuva – viena nedaugelio pasaulio šalių, kuriose visas centralizuotai tiekiamas vanduo imamas iš giluminių gręžinių. Pagal geriamojo vandens kokybę esame tarp pirmaujančiųjų visoje planetoje, nors ir Lietuvoje yra miestų, kur trūko kokybiško geriamojo vandens. Vienas tokių miestų, kur sovietmečiu trūko geriamo vandens, buvo Tauragė.
 Plėtrą pristabdė vandens trūkumasSovietmečiu Tauragė sparčiai plėtėsi, pietiniame miesto pakraštyje buvo statomos didelės gamyklos ir fabrikai – Daržovių perdirbimo fabrikas, Mėsos kombinatas, Skaičiavimo elementų gamykla, „Keramika“. Sparčiai augančiai pramonei reikėjo didelių kiekių vandens, nes buvo numatyta, jog Tauragė taps stambiu pramonės centru, panašiu į Alytų ar Marijampolę.Neaišku, džiaugtis ar liūdėti, tačiau nuo sparčios plėtros Tauragę išgelbėjo požeminio vandens trūkumas.UAB „Tauragės vandenys“ vandentiekio cecho viršininkas Martynas Savickas prisimena, jog pirmasis vandens gręžinys Tauragėje (prie Kultūros namų) buvo išgręžtas 1959 m. Sparčiai pradėjus plėstis mūsų miesto pramonei, 1965 m. kolektyviniuose soduose šalia Jūros upės buvo išgręžti dar penki 80 metrų gylio vandens gręžiniai.Prasidėjus Tauragės pramonės plėtrai paaiškėjo, kad po mūsų miestu tyvuliuojantis vandens ežeras sparčiai senka, o tai nulėmė, kad Tauragė netapo stambiu pramonės centru.Sovietinės eros pabaigoje, 1991 m., Tauragės pramonė ir gyventojai sunaudojo milžinišką kiekį – 4,65 milijono kubinių metrų vandens. M.Savickas prisimena, kad tais laikais po mūsų miestu tyvuliuojantis ežeras buvo nusekęs iki kritinės ribos. Ši problema išsisprendė bankrutavus didžiosioms mūsų miesto įmonėms. Neįtikėtina, tačiau per 21 metus vandens sunaudojimas Tauragėje sumažėjo aštuonis kartus: nuo 4,65 milijono kubinių metrų 1991 m. iki 596 tūkstančių kub. m 2012 m. Taip sumažėjus vandens suvartojimui po Taurage tyvuliuojantis ežeras vėl pilnas.Kubinis metras vandens su nuotekų šalinimu pabrango nuo 6 kapeikų 1991 m. iki 7,96 lito 2013 m. Lyginant rublį ir litą vanduo Tauragėje pabrango apie 130 kartų, o atlyginimai padidėjo apie 10 kartų. Tiesa, vanduo gerokai atpigtų, jei jo būtų sunaudojama tiek, kiek 1991 m.Daug nuostoliųIš viso UAB „Tauragės vandenys“ 2012 m. Tauragėje ir rajono gyvenvietėse iš gręžinių išpumpavo 1,166 mln. kub.m vandens. Vartotojams parduota 884 tūkst. kub.m vandens, nuostoliai – 282 kub. m. vandens. Mieste parduota 596 tūkst., kaime – 288 tūkst. kub. m.Pasak UAB „Tauragės vandenys“ direktoriaus Eduardo Anulio, Tauragėje vandens nuostoliai siekia 19 proc., kaime – 38 proc.– Mieste vandentiekio trasos tvarkingos, didžioji dalis miesto trasų pagamintos iš plastmasės. Didelė problema, kad šalčiams paspaudus kaimuose trūkinėja trasos, nes dauguma jų – iš metalo, – pasakojo bendrovės direktorius.2011 m. UAB „Tauragės vandenys“ gavo 170 tūkst. litų pelno. Tikslių duomenų, kaip sekėsi 2012 m., dar nėra, tačiau bendrovės vadovai mano, kad praėjusiais metais bendrovė dirbo nuostolingai, nuostoliai turėtų siekti apie 200 tūkstančių litų.Didžioji dalis nuostolių susidarė dėl to, kad nuo liepos pirmosios dienos bendrovės darbuotojų atlyginimai išaugo 9 proc. Vidutinis bendrovės darbuotojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pakilo nuo 1778 iki 1887 litų. Iš viso UAB „Tauragės vandenys“ šiuo metu dirba 113 žmonių, atlyginimų pakilimas 9 proc. per metus kainuos 148 tūkstančius litų.Nuo sausio 1-osios kubinis metras vandens su nuotekų šalinimu pabrango nuo 7,31 iki 7,96 lito.Nors kubinis metras vandens brango 65 centais, neaišku, ar „Tauragės vandenims“ pavyks stabilizuoti finansinę situaciją, nes brango elektra. Per metus bendrovė sunaudoja apie du milijonus kilovatvalandžių elektros energijos, kilovatvalandės pabrangimas vienu centu bendrovės kišenę patuština 20 tūkst. litų. Praėjusiais metais vien tik už elektrą bendrovė sumokėjo 660 tūkst. litų.Mažėja naudojančių vandenį  2012 m. „Tauragės vandenys“ pardavė 884 tūkst. kub.m vandens, 2011 m. – 869 tūkst. kub.m vandens. Per metus prie bendrovės vandentiekio tinklų prisijungė 536 nauji vartotojai, tačiau vandens suvartojimas augo nežymiai. E.Anulis spėja, jog augant prisijungusių abonentų skaičiui vandens vartojimas nežymiai didėja todėl, kad Tauragės rajone sparčiai mažėja žmonių. Mūsų rajonas kasmet netenka 300–400 gyventojų. Jei vienas gyventojas kasmet suvartoja po maždaug 30 kub.m vandens, tai „Tauragės vandenys“ dėl gyventojų mažėjimo kasmet parduoda maždaug po 10 tūkst. kub.m vandens mažiau.Vanduo – vienas geriausių LietuvojeNeoficialiais tyrimų duomenimis, Tauragei tiekiamas vanduo – vienas kokybiškiausių Lietuvoje, tačiau situacija gali pasikeisti, jei už kelių kilometrų nuo Tauragės bus pradėti eksploatuoti skalūninių dujų telkiniai.Tauragės miestui tiekiamas vanduo imamas iš 80 m gylio gręžinių. Pavyzdžiui, Žygaičiuose geriamasis vanduo imamas iš 30 m gylio gręžinių.Ieškant skalūno dujų pirmieji sprogdinimai turėtų būti atliekami kelių metrų gylyje, o pradėjus skalūno dujų gavybą sprogdinama būtų kelių kilometrų gylyje.Vargu, ar kas gali garantuoti, kad sprogdinant gręžinius kenksmingi chemikalai nepateks į vandenį, todėl ateityje Tauragėje vanduo gali nebebūti toks kokybiškas.Aktualu ne tik Tauragės požeminio ežero gylis, bet ir plotas. Niekas negali pasakyti, ar, pavyzdžiui, Tauragė ir Kęsčiai (kur ruošiamasi ieškoti skalūno dujų) turi tą patį požeminio vandens telkinį ar ne? Pradėjus po žeme sprogdinti Kęsčiuose būtų užterštas Tauragės vanduo ar ne? Duomenų neturi ir atsakyti į šį klausimą kol kas negali netgi „Tauragės vandenų“ vadovai.