Sigitas Mičiulis: „Viešieji pirkimai vyksta neskaidriai“

Sigitas MIČIULIS – įmonės „Bremena“ vadovas, Tauragės rajono savivaldybės tarybos, apskrities verslininkų asociacijos valdybos narys ne vienerius metus sukasi tiek versle tiek ir politikoje. Sigitas mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų aktualiausiomis šio meto temomis.
– Kaip krizės metu laikosi Tauragės rajono verslas? – Merdi prekyba naudotais automobiliais, medienos apdirbimo įmonės, statybos, nekilnojamojo turto firmos. Sunkiausiai verčiasi didžiosios įmonės, smulkieji verslininkai pajėgia rasti užsakymų, sumoka mokesčius, atlyginimus darbuotojams. Stabiliai dirba senosios „Keramikos“ teritorijoje įsikūrusios užsienio kapitalo įmonės, kuriose triūsia apie 400 žmonių. Ten danų firma gamina detales vėjo jėgainėms, švedai – narų kostiumus ir dujokaukes, norvegai pina tinklus, kuriais pertveria fiordus ir atitvertuose baseinuose augina lašišas. Per metus trys skandinavų įmonės sumoka apie 6 milijonus litų mokesčių, laiku darbuotojams moka atlyginimus. Šios trys skandinavų įmonės krizės nejaučia, nes čia produkciją tik gamina, o realizuoja Vakarų Europos šalyse. Vietos verslininkų įmonės išgyvena ne pačius geriausius laikus, nes susidarė užburtas ratas: kuo įmonė sunkiau verčiasi, tuo jai sunkiau gauti banko kreditą, o išlipti iš duobės be kredito labai sunku.– Ar bankai „Bremenai“ dar duoda kreditų?– Per 17 įmonės gyvavimo metų, „Bremena“ įkurta 1992 metais, nė karto neėmėme banko kreditų. Tikiuosi, kad ir ateityje nereikės prašyti jų iš bankų. Prieš kelerius metus Lietuvoje pinigų buvo daugiau, nei reikia, bankininkai atvykdavo į mūsų firmą ir primygtinai siūlydavo imti kreditus. Atsakius, kad kreditų mums nereikia, siūlė plėsti firmą, atidaryti „Bremenos“ filialus kituose miestuose. Dabar laikai pasikeitė, kreditų bankininkai nebesiūlo ir netgi prašomi ne visiems duoda. Nors kreditų neėmėme, nuo bankų nukentėjome, per 1995 metų bankų krizę „Bremena“ prarado nemažai bankuose laikytų lėšų.– Ką ekonomikoje Lietuvos valdžia darė ne taip ir ką reikėtų keisti?– Šita valdžia ieško būdų, kaip šalyje sušvelninti ekonominės krizės padarinius. Bet sunku greitai pakeisti tai, kas ne taip buvo daryta per 17 metų. Pastaruosius 17 metų buvo nuolaidžiaujama užsienio ir savoms monopolijoms statybos, kelių tiesimo ir ypač energetikos bei prekybos sektoriuose. Lietuvoje niekada neveikė rinkos ekonomikos dėsniai, todėl neskaidriai vyksta viešieji pirkimai, kuriuose 2008 metais išleista 13,7 milijardo litų. Smulkųjį verslą apraizgė gausybė biurokratinių institucijų. Nuo 2005 iki 2007 metų Lietuvos valdininkų armija padidėjo 7400 asmenų. Verslininkai tą valdininkų armiją išlaiko, o šie atsidėkodami trukdo dirbti. Per 17 metų verslui sukurtos nevienodos sąlygos dirbti. Vieniems – valdžios užsakymai ir Europos Sąjungos pinigai, kitiems – jokios pagalbos, plius dar trukdymas dirbti. Didžiausia dabartinės Lietuvos Vyriausybės klaida yra ta, kad prasidėjus krizei ji didino mokesčius, nors pasaulinė patirtis sako, kad prasidėjus krizei negalima didinti mokesčių. Sunku ar lengva, tačiau visiems verslininkams turi būti vienodos verslo sąlygos, už tai Tauragės apskrities verslininkų asociacija ir pasisako.– Kaip paaiškinti fenomeną, kad Tauragės rajono verslininkai išgyvena ne pačius geriausius laikus, o 2009 metų pirmojo ketvirčio mokesčių surinkimo planas Tauragės rajone įvykdytas 101 procentu?– Darytina išvada, kad Tauragė turi daug vidinių rezervų. Dauguma rajono įmonių – smulkios, o jos lengviau persiorientuoja krizės sąlygomis. Tikėtina, kad mūsų miesto verslininkai turėjo nemažų kapitalo atsargų, todėl dabar gali jas naudoti. Pagrindinė priežastis ta, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose nusėsdavo didžioji viešųjų pirkimų ir Europos Sąjungos lėšų dalis. Apkarpius viešųjų pirkimų lėšas, tai pirmiausia pajuto didieji miestai, o provincija išmoko išgyventi be valdžios pagalbos, todėl mažiau nukentėjo valdžiai pristigus pinigų.– Ar statybų verslą išgelbės daugiabučių renovacija ir ar „Bremena“ jai ruošiasi?– Renovacija išgelbės ne tik statybininkus, bet ir gyventojus nuo didelių šildymo kainų. Bet reikia žiūrėti, kad renovacija būtų pigi ir patraukli gyventojams. Dabar dešimtis tūkstančių litų kainuoja projektai daugiabučiams renovuoti, nors dauguma daugiabučių – tipiniai, parengus vieną projektą, galima renovuoti tūkstančius to paties tipo daugiabučių gyvenamųjų namų. Tūkstančius kainuoja išsiaiškinimas, per kur iš namo išeina šiluma, „Bremena“ tai apsiima padaryti veltui – mes nemokamai nustatysime ir paaiškinsime, per kur išeina šiluma. „Bremena“ renovavo pirmąjį daugiabutį Tauragės apskrityje, todėl žinome, ką ir kaip daryti. Daugiabučių renovacija turėtų vykti dviem etapais. Pirmajame etape reikėtų pertvarkyti pastato energetinius tinklus, izoliuoti šilumos tinklus, automatizuoti šilumos tiekimą, įrengti individualią buto šilumos apskaitą. O antrajame etape būtų galima apšiltinti sienas.– Kokios įtakos „Bremenai“ turi krizė?– Sumažėjo užsakymų, apyvarta, bet darbuotojų kol kas neatleidžiame. Visu pajėgumu dirba įmonės inžinieriai, nes ruošiame projektinius dokumentus įvairiems konkursams.