Su nerimu laukia atominės elektrinės uždarymo

Dauguma Tauragės apskrities įmonių sunkmečiu mažina darbuotojų. Mėsą perdirbanti UAB „Stragutės mėsa“ kol kas laikosi ir darbuotojų neatleidžia. Jau dvejus metus bendrovėje dirba apie šimtą žmonių.
Darbuotojų nemažėja – Nemažiname nei gamybos apimčių, nei darbuotojų, dirbame su minimaliu pelningumu, kad neprarastume rinkų, – įmonės strategiją sunkmečiu dėstė generalinis UAB „Stragutės mėsa“ direktorius Arvydas Armonas.Kad išgyventų sunkmetį, bendrovė kiek įmanoma mažina kainas ir plečia realizacijos tinklą. Šiuo metu Stragutės kaimo mėsos perdirbėjai turi 17 nuosavų firminių parduotuvių Tauragėje, Kelmėje, Raseiniuose, Mažeikiuose ir 400 prekybos taškų, į kuriuos pristato savo gaminius Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Į Rytų Lietuvos apskritis bendrovė produkcijos neveža, per toli ir nerentabilu. Nedidelę dalį gaminių bendrovė eksportuoja į Didžiąją Britaniją, kur ją parduoda šioje šalyje veikiančiuose lietuviškos produkcijos prekybos tinkluose.Pasak A.Armono, didžiąją dalį produkcijos bendrovė parduoda per savo firmines parduotuves ir nedidelius prekybos tinklus. Iš didžiųjų prekybos tinklų bendrovė bendradarbiauja tik su „Iki“, kuriam tiekia šviežią mėsą.  Firminės parduotuvės populiarios Prieš metus–dvejus dauguma Lietuvos gyventojų maisto produktus pirkdavo didžiuosiuose prekybos tinkluose, nes patogu ateiti į didelę parduotuvę ir nusipirkti visko, ko reikia. Finansų krizė paplonino lietuvių pinigines ir pakeitė įpročius. Dabar gyventojai ieško ne kur didesnis prekių asortimentas, o kur jos pigesnės. Todėl vienoje parduotuvėje perka akcijos metu nukainotas bulves, kitoje – cukrų, trečioje – duoną. Prasidėjus sunkmečiui populiarios tapo „Stragutės mėsos“ firminės parduotuvės. – Jaučiamas pagyvėjimas įmonės firminėse parduotuvėse, nes čia labai maži antkainiai. Perkant kilogramą mėsos ar dešros mūsų firminėje parduotuvėje galima sutaupyti tris–keturis litus, todėl pirkėjų firminėse parduotuvėse vis daugėja. Mėsos gaminius į firmines parduotuves vežame kartą, o kai reikia, ir du kartus per dieną, todėl ten gaminiai visada švieži, o tai dar vienas paskatinimas apsilankyti mūsų firminėse parduotuvėse, – privalumus vardijo „Stragutės mėsos“ generalinis direktorius. Kad neprarastų pirkėjų, „Stragutės mėsa“ rengia akcijas, kurių metu savo produkciją atpigina 10–15 procentų. Akcijas bendrovė rengia kas tris savaites. Vienos akcijos metu atpiginama žalia mėsa, kitos – virtos dešros ar rūkyti gaminiai. Kiaulieną perka Lietuvoje ir Vokietijoje Apie 80 procentų kiaulienos „Stragutės mėsa“ perka Jurbarko rajono „Dainių“, Telšių rajono „Girdžių“, Joniškio rajono „Sidabrės“ ir Biržų rajono „Biržų bekono“ kiaulių auginimo kompleksuose. Kai kiauliena Lietuvoje pabrangsta, ją „Stragutės mėsos“ perdirbėjai perka Vokietijoje. Pasak įmonės direktoriaus A.Armono, kiaulienos kainos Lietuvoje priklauso nuo to, pavyksta ar ne ją eksportuoti į Rusiją.– Palyginti su praėjusiais metais šiemet pigo grūdai, todėl turėtų pigti ir jais šeriamos kiaulės. Tačiau kiaulienos kainos Lietuvoje priklauso ne nuo grūdų kainų, o nuo to, kaip pavyksta kiaules eksportuoti į Rusiją. Kai kiaulių augintojams pavyksta jų didelį kiekį išvežti į Rusiją, kiauliena Lietuvoje brangsta ir tuomet mums pigiau vežti kiaulieną iš Vokietijos nei pirkti Lietuvoje. Kai rusai dėl vienų ar kitų priežasčių pristabdo lietuviškos kiaulienos importą, ji Lietuvoje pinga, ir tuomet mes kiaulių Vokietijoje nebeperkame, perkame jas Lietuvoje. Vežti kiaulieną iš Lenkijos būtų arčiau, tačiau lenkiška kiauliena prastos kokybės, Vokietijoje kiauliena geresnė, – pasakojo A.Armonas. Projektus stabdo palūkanų dydis Prieš keletą metų „Stragutės mėsa“ su Europos Sąjungos (ES) fondų pagalba už 230 tūkstančių litų pasistatė modernius valymo įrenginius, su tų pačių fondų pagalba už 5,12 milijono litų modernizavo gamybą. Trečiąjį (2,15 milijono vertės, 60 proc. projekto finansuoja įmonė, 40 proc. – ES fondas) modernizacijos projektą bendrovė parašė pernai vasarą, bet jo taip ir neįgyvendino, nes prasidėjus finansinei krizei išaugo bankų palūkanos.Bankų palūkanoms pakilus iki 11 procentų „Stragutės mėsa“ atsisakė įgyvendinti jau parengtą projektą, nes įmonei pernelyg didelė prabanga mokėti 11 procentų metines palūkanas. Pasak A.Armono, blogai ir tiems, kuriems bankai neskolina, ir tiems, kuriems paskolina už 11 procentų ar dar didesnes palūkanas, nes įmonės įklimpsta į nepakeliamų skolų liūną. Nuo rūkytos prie žalios mėsos „Stragutės mėsa“ gamina 90 pavadinimų virtų, rūkytų, vytintų mėsos gaminių. Pasak įmonės direktoriaus, teiginiai, kad prasidėjus krizei Lietuvos gyventojai pradėjo pirkti pigesnius mėsos produktus, neatitinka tikrovės.– Gaminio kaina atitinka kokybę. Pigus gaminys bus prastesnės kokybės. Prasidėjus ekonominei krizei pigių gaminių pirkimas neišaugo ir brangių nesumažėjo, bet pastebime, kad išaugo žalios mėsos pirkimas – taupydami dalis gyventojų vietoje rūkytų gaminių perka žalią mėsą ir gaminasi valgį namuose, – gyventojų įpročių pokyčius apsiperkant vardijo A.Armonas. Mažins sąnaudas ir plės prekybos tinklą Sunkūs Lietuvos įmonėms, anot „Stragutės mėsos“ direktoriaus, yra šie metai, dar sunkesni bus 2010-ieji.– Šiemet Pridėtinės vertės mokestis žaliai mėsai išaugo nuo 5 iki 21 procento, planuojama dviem procentais didinti „Sodros“ mokestį. Nuo sausio 1 dienos 30–50 procentų augs elektros energijos kaina. Šiuo metu per mėnesį už elektros energiją įmonė sumoka apie 18 tūkstančių litų. Uždarius atominę elektrinę ir pabrangus elektros energijai mūsų išlaidos per mėnesį išaugs 6–9 tūkstančiais litų, o per metus išlaidos padidės nuo 72 iki 108 tūkstančių litų. Išaugus elektros energijos kainoms padidės Lietuvos gamintojų sąnaudos ir jiems bus dar sunkiau konkuruoti su užsienio gamintojais. Galvosime, kaip dar sumažinti sąnaudas, plėsime parduotuvių tinklą ir lauksime geresnių laikų, – kalbėjo generalinis „Stragutės mėsos“ direktorius A.Armonas.