Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Užsakovai skolingi rangovams, rangovai – tiekėjams, parduotuvių savininkai – medžiagų tiekėjams, šiems už medžiagas neatsiskaito statybininkai ir visi vieni iš kitų bando atgauti skolas. Tokią situaciją versle šiuo metu piešia Albinas Petrikas, UAB „Erra“ direktorius ir savininkas. Jo teigimu, šiuo metu įmonei pateikti penki ieškiniai dėl nesumokėtų lėšų. Savo ruožtu siekdama susigrąžinti skolas „Erra“ teismui turi pateikusi 45 ieškinius.
Dėl skolų stojo darbai Albino Petriko teigimu, skolų grandinė Lietuvoje tapo uždaru ratu, iš kurio verslui išsisukti nežinia kada pavyks. Toks pavyzdys galėtų būti kiekviena statybų bendrovė, nepriklausomai nuo jos dydžio.– Užsakymų yra. Pavyzdys – viena statybų firma, su kuria mes bendradarbiaujame. Ji turi užsakymą pastatyti objektą, sutartis su užsakovu pasirašyta dešimties milijonų sumai. Tačiau visus darbus yra sustabdžiusi iki balandžio, kadangi trūksta apyvartinių lėšų. Medžiagų tiekėjai reikalauja išankstinio apmokėjimo, o iš kur paimti lėšų, kai reikia bankams mokėti kreditus ir palūkanas, mokesčius – valstybei, algas – darbuotojams, o darbai stovi? – retoriškai klausė „Erros“ vadovas. Situacija naudojasi bankai Pasak verslininko, vienintelė išeitis iš sunkios padėties yra susitarti su banku dėl paskolos mokėjimo atidėjimo. Tačiau, A.Petriko manymu, tokiomis situacijomis bankai ne tik nepalaiko verslininkų, bet juos spaudžia, bandydami išgauti maksimalų pelną.– Bankų paskolų atidėjimus pavyksta išsiderėti tik žvėriškomis sąlygomis. Tačiau kai nėra kitos išeities, verslininkai priversti taip elgtis, – mano A.Petrikas. „Eros“ vadovo teigimu, verslininkai vis dėlto gauna banko paskolų atidėjimus, tačiau už tai imami didžiuliai mokesčiai ir palūkanos. Realios išeities iš tokios situacijos kol kas verslininkas sako nematantis, nebent į tai įsikištų Vyriausybė. A.Petrikas įsitikinęs, kad verslą išgelbėti galėtų Vyriausybės suformuotas paskolų garantinis fondas.– Kaip Vyriausybė staiga pakeitė mokesčių sistemą, taip pat skubos tvarka turėtų suformuoti ir paskolų garantinį fondą, kad mes pagaliau galėtume lengvesnėmis sąlygomis gauti pasiskolinti pinigų iš bankų, – įsitikinęs verslininkas, tačiau, jo duomenimis, kol kas Vyriausybėje apie tai kalbama vangiai. Skolas gali tekti nurašyti kaip nuostolius A.Petrikas sako, kad „Erra“ šiuo metu turi 2,4 milijono litų skolų. Įmonei įvairios organizacijos skolingos 3,6 milijono litų.– Jei dabar atgaučiau visas skolas, užtektų ne tik padengti įsiskolinimus, bet ir plėsti darbų apsukas ir taip pajudėti iš sąstingio. Tačiau net ir prisiteisę skolą iš bankrutavusios įmonės mes dažniausiai liekame tik ketvirtosios eilės kreditoriai, o pirmieji skolų iš bankrutuojančiųjų atgavimo eilėje stovi bankai. Mums kliūva tik tai, kas lieka, – apie skolų atgavimo mechanizmą pasakojo įmonės savininkas.Jis neatmeta galimybės, kad bankrutavusių skolininkų pinigus ateityje gali tekti nurašyti kaip įmonės nuostolius. Atleido statybininkų Statybų verslą ir baldų gamybos cechą turinti įmonė jau priversta atleisti dalį statybininkų. Pasak A.Petriko, šeši statybininkai paliko įmonę, dar dėl kelių svarstoma.– Pasiūliau darbininkams persikvalifikuoti ir dirbti baldų gamyboje. Nesinori žmonių atleisti paliekant juos be darbo, todėl bandome kartu ieškoti išeičių, – „Tauragės kurjeriui“ pasakojo A.Petrikas.Verslininkas nelinkęs tikėti oficialia nedarbo statistika, kurią, jo nuomone, reali situacija darbo rinkoje lenkia kelis kartus.– Darbo birža oficialiai paskelbė, kad Tauragėje yra užregistruota daugiau kaip trys tūkstančiai bedarbių. O kiek jų nesiregistruoja? Mano galva, šis rodiklis yra bent tris kartus didesnis, – teigė A.Petrikas, todėl sakosi visomis išgalėmis bandantis ieškoti išeičių, kad buvę įmonės darbuotojai neatsidurtų gatvėje. Valstybė vėluoja atsiskaityti Kitoje Tauragės statybų bendrovėje, UAB „Apastata“ padėtis šiek tiek geresnė. Bolius Apavičius, bendrovės direktorius, teigia, kad jų įsiskolinimai maždaug tokio pat dydžio, kaip ir skola šiai bendrovei – apie pusę milijono litų. Jo nuomone, didžiausia blogybė statybininkams yra vėluojantys atsiskaitymai už valstybinius užsakymus.– Už darbą objekte, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos paramos, pinigus dažnai atgauname net po pusmečio. Jei būtų atsiskaitoma tvarkingai, kas mėnesį, tokių problemų, kokias patiria statybų bendrovės dabar, tikrai nebūtų, – mano statybų bendrovės vadovas.B.Apavičiaus įsitikinimu, jei valstybė per trumpą laiką atsiskaitytų su visais, kam ji skolinga, daugelis statybos įmonių atsigautų ir išsikapstytų iš krizinės situacijos. Atleido 30 darbuotojų „Apastatos“ vadovas sako, kad skolų kol kas dar neišieško kreipdamasis į teismą.– Kol kas su skolininkais susitariame geruoju, nes dažniausiai mūsų klientai yra solidžios įmonės. Tikiuosi, kad problemų pavyks išvengti ir kaip nors ištversime sunkmetį, – teigė B.Apavičius. Tačiau bendrovės vadovas neslepia, kad darbuotojų jau sumažino – iš įmonės, kurioje dirbo apie 100 žmonių, atleista 30 darbininkų.Kol kas „Apastatos“ vadovas sako, kad apyvartinių lėšų įmonei pakanka, o jei pritrūksta, paimamas kreditas iš banko. Tačiau naujų užsakymų nėra daug, darbai tebevyksta pernai laimėtų konkursų objektuose. Direktorius tikisi, kad pavasariop užsakymų atsiras daugiau. Nedarbas auga Sudėtingą padėtį statybų versle atspindi ir situacija darbo rinkoje. Vien sausį į Tauragės darbo biržą kreipėsi 900 asmenų. Iš viso vasario 1 dieną buvo užregistruoti 3087 darbo ieškantys asmenys. Tai trečdaliu daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Jau gruodžio mėnesio statistiką lyginant galima prieiti išvadą, kad ieškančiųjų darbo daugėja – sausį į darbo biržą kreipėsi 371 asmeniu daugiau nei gruodį.Laisvų darbo vietų teritorinės Darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje kur kas mažiau nei pernai. Pernai iki vasario 1 dienos užregistruota 176 laisvos darbo vietos, šiemet – 95.Oficialiais Tauragės darbo biržos duomenimis, Tauragės rajone nedarbas siekia 8 procentus. Palyginti su 2008 metų vasario 1-ąja jis išaugo 2,7 procentinio punkto, o palyginti su sausio mėnesiu – 1,9 procentinio punkto.
