VMI vykdomas „PSF“ projektas – pagalba sąžiningam verslui

Valstybinė mokesčių inspekcija praneša, kad nuo gegužės pradžios pradeda vykdyti „PSF“ projektą ir 7 tūkst. šalies įmonių, kurias VMI atrinko remdamasi rizikos analize, privalės kas mėnesį teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis. Tauragės apskrityje į tikrinamų  sąrašą pateko 98 įmonės. Apie projektą pasakoja Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Laimutė Mačernienė.
– Kodėl Mokesčių inspekcija pradėjo šį projektą?– Gauta informacija leis Mokesčių inspekcijai gerinti pridėtinės vertės mokesčio administravimą, padės kone realiu laiku vertinti verslo elgseną, nustatyti įmones, kurios prisidengdamos fiktyviomis sąskaitomis nesumoka Pridėtinės vertės mokesčio. Rizikingos šalies įmonės turės teikti PVM sąskaitų faktūrų duomenis, kurie leis Mokesčių inspekcijai lengviau identifikuoti mokesčių nemokančias bendroves, padės sąžiningai veikiančiam verslui užtikrinti lygias konkurencines sąlygas.– Tai vienas iš projekto siekių yra padėti sąžiningam verslui?– Taip. Valstybinė mokesčių inspekcija užtikrintai gali pasakyti, kad didžioji dalis Lietuvos mokesčių mokėtojų laiku ir sąžiningai deklaruoja bei sumoka mokesčius. Todėl institucija privalo padėti užtikrinti lygias konkurencijos sąlygas sąžiningam verslui, jo netrukdyti ir taikyti administravimo priemones tiems mokėtojams, kurių veikla kelia pagrįstų įtarimų. „PSF“ projekto metu nurodymai bus duoti toms įmonėms, kurių veiklos rodikliai VMI kelia daug įtarimų.– Be pagalbos sąžiningam verslui Mokesčių inspekcija tikriausiai turi ir kitų tikslų?– Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių naujų VMI vykdomų projektų ir išmaniųjų sistemų kūrimą, yra didelis mokesčių slėpimo ir sukčiavimo atvejų bei neapskaitomos ekonomikos mastas. Remiantis įvairių šaltinių tyrimais, šiuo metu neapskaitytos ekonomikos mastas Lietuvoje siekia 26–33 proc. BVP. Reikšmingą šešėlinės ekonomikos dalį sudaro nesąžiningų mokesčių mokėtojų veiksmai: prekių tiekimas ir paslaugų teikimas nesumokant mokesčių, ekonominės veiklos slėpimas.Naujai diegiami inovatyvūs sprendimai prisidės sprendžiant šešėlinės ekonomikos problemą, t.y. bus stiprinama mokesčių mokėtojų pažeidimų prevencija bei skatinamas mokesčių mokėtojų sąmoningumas ir tarpusavio kontrolė, tuo pačiu mažinant administracinę naštą mokesčių mokėtojams. Kaip jau minėjau, pagalba sąžiningam verslui ir lygios konkurencijos užtikrinimas ir galimybių įgauti konkurencinį pranašumą bei išvengti mokesčių mažinimas yra vienas svarbiausių rezultatų.– Gal galėtumėte paminėti kokių nors dažniausiai pasitaikančių mokesčių slėpimo atvejų?– Atlikdami tyrimus neretai nustatome, kai įmonės VMI nemoka didelių PVM sumų, Mokesčių inspekcijai pateikdamos informaciją apie neva atliktus patalpų remontus, pirktas įvairias paslaugas, nors sandorių realiai nebūna. Bendrovės, prisidengdamos fiktyviais sandoriais, teikia informaciją Mokesčių inspekcijai apie dideles veiklos išlaidas, taip didindamos PVM atskaitą – mažindamos mokėtiną PVM sumą.Ši PVM slėpimo schema nėra sudėtinga, tačiau nutinka taip, kad tyrimų metu nustačius tokius mokesčių mokėjimo vengimo atvejus, išaiškėja, jog fiktyvias sąskaitas išrašinėję asmenys būna jau pasislėpę, o ir pačios įmonės nebeturi galimybių mokėti mokesčių. Todėl ir pradedame projektą „PSF“, kad ateityje būtų kuo mažiau palikta landų sukčiaujant PVM srityje.– Kokias priemones ir veiklos metodus VMI taikys šio projekto metu?– Žinoma, planuodami projektą numatėme ir jo įgyvendinimo priemones: vykdysime„kryžminį“ duomenų sutikrinimą, t.y. tikrinsime, ar prekes pardavusių (paslaugas suteikusių) asmenų išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra apskaitytos tarp pirkėjų ar paslaugų gavėjų gautų PVM sąskaitų faktūrų, ir atvirkščiai. Taip pat nagrinėsime, ar PVM mokėtojai yra apskaitę PVM sąskaitas faktūras (įtraukdami į PVM atskaitą jose išskirtas PVM sumas), kurias išrašė PVM skolų turinčios bendrovės, PVM mokėtojai, apie kuriuos turima duomenų dėl galimo jų dalyvavimo sukčiavime ar padarius finansinius nusikaltimus ir panašiai. Žinoma, nustatysime PVM sąskaitas faktūras išrašančias, tačiau PVM už parduotas prekes ar paslaugas nemokančias, įmones. Vertinsime deklaruoto iš biudžeto grąžintino PVM skirtumo susidarymo aplinkybes, t.y. dėl kokių sandorių susidarė grąžintinas PVM skirtumas, ir nustatysime pateiktų duomenų ir PVM deklaracijose nurodytų duomenų neatitikimus.Estijos praktika patvirtina tokios veiklos efektyvumą ir teigiamą įtaką PVM administravimo gerinimui.– Sakykite, o kokį laikotarpį tos rizikingos įmonės turės teikti duomenis Mokesčių inspekcijai?– Esame numatę, kad nurodymus teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis VMI duos 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau, jeigu analizuojant gaunamus duomenis nenustatysime grėsmių arba po kontaktų su mokesčių mokėtoju išsiaiškinsime įtarimus kėlusias priežastis, nurodymus galėsime atšaukti. Į sąrašą bet kada galės patekti įmonės, kurių veiklos rodikliai VMI kels įtarimų.– Įdomu, ar į sąrašą pateko kažkokios konkrečios verslo srities atstovai, ar vis dėlto VMI pažvelgė plačiąja prasme?– Pirmajame projekto etape atrinktos įvairių verslo sričių įmonės iš visų Lietuvos regionų. Iš Tauragės apskrities į sąrašą pateko 98 įmonės. Kuriant Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą vienas pirmųjų bus sukurtas būtent  PVM sąskaitų faktūrų posistemis, skirtas priimti iš mokesčių mokėtojų gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, vykdyti transakcijų analizę ir nustatyti galimai pridėtinės vertės mokesčio prievolių vengiančius ir sukčiaujančius mokesčių mokėtojus. Šiuo metu vykdomas projektas „PSF“ leis ne tik geriau administruoti PVM, bet ir tinkamai pasiruošti sistemos sukūrimui.Tikimės, kad sąžiningai veikiantis ir VMI netrukdomas verslas ne tik palaikys institucijos pastangas užtikrinti sąžiningą konkurenciją, bet ir informuos apie nesąžiningus rinkos žaidėjus. Pranešimų apie daromus mokestinius pažeidimus VMI visada laukia pasitikėjimo linija 1882.