Jei negaus pinigų, TRATC‘ui „reikės išsivaikščioti“

Naujajai Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro vadovei nuolankiai prašant visų keturių apskrities savivaldybių tarybų padidinti šios įmonės įstatinį kapitalą, kol kas abejonių dėl biudžeto lėšų skyrimo kyla tik Šilalės politikams. Kai kurių šios savivaldybės tarybos narių teigimu, nuskausminti savivaldybių biudžetus TRATC‘as siekia tik dėl to, kad neturi lėšų skoloms padengti, o didinti įstatinį kapitalą skoloms išmokėti įstatymai draudžia. Praėjusią savaitę atskleista stulbinančiai prasta atliekų tvarkymo įmonės padėtis – pernykštis nuostolis ir vėl viršys 600 tūkstančių eurų, bankams užstatytas visas įmonės turtas ir jei politikai nepasigailės, „reikės išsivaikščioti“.

Daugiausia įneštų Tauragė

Prašydama didinti Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) įstatinį kapitalą šios įmonės direktorė Donvina Arlauskienė į visas keturias apskrities savivaldybes kreipėsi šių metų pradžioje. Tauragės, Jurbarko ir Pagėgių savivaldybių tarybos šiam sprendimui jau pritarė. Liko Šilalė. Tačiau būtent Šilalės savivaldybės taryba suabejojo, ar iš savivaldybių biudžetų skirtomis lėšomis nebus paprasčiausiai padengtos TRATC‘o skolos. Didinti įstatinį kapitalą skoloms padengti draudžiama.

TRATC‘as vylėsi, kad visos savivaldybės šį sprendimą priims dar iki balandžio, tačiau į kovo pradžioje sušaukto posėdžio darbotvarkę Šilalės taryba šio klausimo neįtraukė, neįtraukė ir į kovo pabaigoje vykusį posėdį.

Jei šiam sprendimui būtų pritarta, į TRATC‘o sąskaitą visos keturios apskrities savivaldybės įneštų apie 800 tūkstančių eurų atitinkamai pagal valdomų akcijų dalį. Didžiausia dalis, žinoma, tenka Tauragei – kiek daugiau nei 300 tūkstančių eurų.

Aiškino, kodėl 800 tūkstančių

Praėjusios savaitės ketvirtadienį TRATC‘o įstatinio kapitalo didinimo galimybės svarstyti sėdo Šilalės savivaldybės tarybos Finansų komitetas. Į jį pristatyti TRATC‘o finansinės padėties pakviesta įmonės vadovė Donvina Arlauskienė, paviešinusi stulbinančiai blogą savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį.

Donvina Arlauskienė Šilalės tarybos nariams aiškino, kodėl prireikė didinti įmonės įstatinį kapitalą.

TRATC direktorė Donvina Arlauskienė: „Arba einam į priekį, arba skirstomės. Aš prašau jūsų iš žmogiškos pusės. Yra be galo sunku man“. Asmeninio albumo nuotrauka

– 2001 metais Tauragės apskrityje buvo kuriama atliekų tvarkymo struktūra. Tuomet buvo pasirašyta sutartis, kad būtų įkurtas Leikiškių sąvartynas ir kita infrastruktūra. Visa sąmata buvo 6,6 milijono (direktorė neįvardijo ko – litų ar eurų, – red.). Viską vykdė APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra, – red.). Tuo metu įmonė neturėjo tokio darbuotojo, kuris galėtų vykdyti viešuosius pirkimus. 70 procentų projekto vertės buvo numatyta iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, 20 procentų – iš valstybės biudžeto, 10 procentų prisidėjo įmonė imdama paskolą iš „Luminor“ banko. Tą paskolą mokame iki dabar, paskutinė įmoka bus rugsėjo mėnesį. Tačiau projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2006 metais. Per tą laiką keitėsi ekonomika, infliacija lėmė tai, kad tam tikriems darbams buvo pritaikyta infliacija. Tai reiškia, kad pagrindiniams rangovams buvo pritaikyta infliacija 22 procentus prie pradinės projekto kainos, o Europos Komisija su tuo nesutiko. Sakė, kad negalėjo būti 22 procentų infliacija, kad yra 15 procentų. Tačiau Sanglaudos fondas jau buvo pervedęs įmonei pinigus ir Europos Komisija įvertino, kad 1 milijonas buvo per daug. Atitinkamai buvo 1 milijonu sumažinta pirkimo vertė ir atitinkamai sumažėjo Sanglaudos fondo dalis. To pasekoje įmonėje gavosi 856 tūkstančiai eurų, tą sumą reikėjo grąžinti kaip neteisingai įsisavintas lėšas. Tos sąnaudos buvo pripažintos netinkamomis, todėl įmonė turi grąžinti tas lėšas. Nuo 2010 metų visi aplinkui padėjo kas galėjo – įmonės buvę vadovai, Seimo nariai kreipėsi ir į Europos Komisiją, ir į teismą ginčydami tą sprendimą, kad reikia grąžinti lėšas. Tačiau sprendimas buvo neigiamas. Buvo nuspręsta, kad lėšas TRATC turi grąžinti. Kadangi įmonė nepajėgė grąžinti, skolino Turto bankas, įmokos dabar Turto bankui paskaičiuotos iki 2030 metų. Tai įmonei didžiulė našta. Buvo išaiškinta, kad šitos sumos negalima įtraukti į rinkliavą, – kalbėjo D.Arlauskienė.

Viskas įkeista ir užstatyta

Pasak D.Arlauskienės, finansinė TRATC‘o situacija šiuo metu labai sudėtinga. 2022 m. įmonė patyrė 621 tūkstančio eurų grynąjį nuostolį, 2023 metų nuostolis bus toks pat – 620 tūkstančių eurų. Per dvejus pastaruosius metus TRATC‘as pasiekė beveik 1,3 milijono eurų nuostolį. O tai, pasak D.Arlauskienės, reiškia, kad kyla klausimas dėl įmonės veiklos tęstinumo. Ir čia pat įmonės vadovė Šilalės politikams bandė įrodyti, kad pinigų prašo ne skoloms padengti, bet į jau sukurtą infrastruktūrą investuoti. Esą ja naudojasi gyventojai, apskrities miestai yra švarūs ir prižiūrėti.

– Bet įmonė negali uždirbti 856 tūkstančių eurų nei per vienus metus, nei per du. Pasakykit verslo planą. Niekaip neišeina. Aš nesakau, kad iš tos bėdos neišsisuktume per laiką, bet tam reikia laiko, o laikas kainuoja. Šiai dienai reikia atsiskaityti su vežėjais, skolos jiems siekia apie 600 tūkstančių. <…> Dabar mes rinkliavos pinigus naudojam uodegoms dengti. Ir tuoj ateis laikas, kai reikės dengti einamąsias sąskaitas. Ateisim į tašką, kai nebebus iš ko. Tada eisim į banką, tikėkimės, kad gausim paskolą, bet esam rizikingi. 50 tūkstančių eurų jau davė apyvartinėms lėšoms, tai viskas, ką galėjo pasiūlyti bankas. Viskas jau yra įkeista ir užstatyta. Aš daugiau nebematau kitos išeities. Įmonei reikia judėti į priekį, – emociškai kalbėjo TRATC direktorė.

Turi daugiau paskolų

Šilalei iš biudžeto į TRATC sąskaitą reikėtų įnešti 186 tūkstančius eurų. Šilalės tarybos nariai vienas per kitą žėrė abejones, teigė, kad šie pinigai svarstant rajono biudžetą nebuvo numatyti, be to, didinti įstatinio kapitalo skoloms dengti negalima. Politikai D.Arlauskienės klausė, ar 50 tūkstančių eurų yra vienintelė TRATC‘o paimta paskola. Paaiškėjo, kad ne: per 300 tūkstančių eurų yra pasiskolinta atliekų rūšiavimo sistemai kurti, dar 150 tūkstančių eurų – apyvartinėms lėšoms.

Šilalės savivaldybės administracijos direktoriui Andriui Jančauskui buvo įdomu sužinoti, kiek, D.Arlauskienei pradėjus eiti TRATC vadovės pareigas, įmonėje buvo laisvų etatų, kiek darbuotojų buvo atleista ir kiek priimta naujų. Pernai gruodį prie TRATC‘o vairo stojusi D.Arlauskienė bandė teisintis, kad į šį klausimą galėtų atsakyti, jei būtų gavusi jį iš anksto, tačiau kiek sugėdinta A.Jančausko, kad štai jis puikiai bet kurią minutę žino, kiek darbuotojų per jo kadenciją buvo atleista, kiek įdarbinta ir kokie konkursai paskelbti, įmonės vadovė ėmė vardyti:

– Man atėjus dirbti buvo 29 darbuotojai, nebuvo plėtros vadovo, sąvartyno vadovo, rinkliavos vadovo nėra dar dabar. Atėjus man, atėjo sąvartyno vadovas, plėtros vadovas, atėjo komunikacijos specialistas, tai visiškai naujas etatas, plius į sąvartyną papildomas rūšiuotojas priimtas.

Andrius Jančauskas replikavo:

– Kalbat apie bankrotą ir kuriat naują etatą. Iki tol įmonė veikė. Tai labai keistai atrodo.

„Arba einam į priekį, arba skirstomės“

Šilalės meras Tadas Bartkus informavo, kad prieš keletą mėnesių D.Arlauskienė kreipėsi į tarybą visai su kitokiu prašymu – prašė pinigų konkrečiai skoloms dengti. Tada jos prašymas buvo atmestas. O štai vėliau atsirado naujas – įstatiniam kapitalui didinti.

Vis dėlto lengva ranka, kitaip nei tauragiškiai, šilališkiai atliekų tvarkytojams šimtų tūkstančių neskirs – savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai pavedė išsiaiškinti, ar ši investicija nepažeis įstatymų. Kada tai bus padaryta, neaišku, kaip ir tai, kada šį klausimą Šilalės taryba įtrauks į posėdžio darbotvarkę.

Į tokį Šilalės tarybos Finansų komiteto sprendimą D.Arlauskienė sureagavo jautriai – esą kol pinigų TRATC‘ui savivaldybės neskirs, „niekas nepajudės iš mirties taško“.

– Arba einam į priekį, arba skirstomės. Aš prašau jūsų iš žmogiškos pusės. Yra be galo sunku man, – TRATC direktorės balse nuskambėjo graudulio gaida.

***

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro įstatinio kapitalo didinimui turi pritarti visos keturios savivaldybės. Jei bent viena nesutiks, lėšų atliekų tvarkytojai negaus. Jei pritars visos keturios, neatmetama, kad šioms lėšoms amortizuoti rinkliava gali dar labiau brangti. Šiemet tauragiškiai už atliekų surinkimą moka apie 40 proc. daugiau nei pernai. Šiuo metu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba svarsto naują atliekų surinkimo mokesčio tvarką. Kada ji bus patvirtina, kol kas neskelbiama.

Šiuo metu TRATC‘e dirba 34 darbuotojai, pernai gruodį buvo 30. Vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas vasario mėnesį siekė 2045 Eur iki mokesčių. Gruodį buvo 1576 Eur. Dviejų įmonės vadovų vidutinis atlyginimas pernai siekė 2762 Eur neatskaičiavus mokesčių.