Lumpėniškių šauksmas vietos valdžios nesudomino

Praėjusį penktadienį Lumpėnuose, Bitėnų gatvėje, rinkosi žmonės, suinteresuoti kelio Lumpėnai–Bitėnai likimu. Vietos gyventojai liko šokiruoti, kai be jų žinios nuspręsta asfaltuotą kelią paversti žvyrkeliu. Šio susirinkimo tikslas – išgirsti Pagėgių savivaldybės vadovų argumentus. Deja, pastarieji į susitikimą su Lumpėnų ir Bitėnų kaimų gyventojais neatvyko.
„Tauragės kurjeris“ apie lumpėniškius užklupusią problemą jau rašė („Atsiradus naujam keliui senojo nebereikia?“, Nr. 70). Žurnalistų pagalbos šaukėsi Bitėnų gatvės, kuri yra ir kelio dalis, gyventojai. Apie valdžios sprendimą išardyti asfaltuotą kelią jie sužinojo tik tada, kai po langais ėmė burgzti specialioji technika (rugsėjo 13-ąją). Lumpėniškiai tąkart bandė įsibėgėjusį darbų procesą sustabdyti savo jėgomis – ant kelio išvarė ir pastatė sunkiasvorę žemės ūkio techniką. Tačiau tai negelbėjo – asfalto „naikintojai“ pasikvietė policiją. Pareigūnų raginami ūkininkai techniką patraukė, ir asfaltuotas kelias po pietų jau buvo paprasčiausias žvyrkelis. Pinigų dangos atstatymui nėra ir, panašu, nebus. Tačiau kelio išardymui jų atsirado: darbams skirta 50 tūkstančių litų. Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė paaiškino, kad taip nuspręsta savivaldybės tarybos sprendimu. Tarybos opozicijai atstovaujantis tarybos narys Remigijus Kelneris tikino neprisimenąs, jog šis klausimas būtų svarstytas. Kelio išardymo dieną Lumpėnuose gyvenantis tarybos narys buvo išvykęs į sostinę, o grįžęs nusprendė išsiaiškinti reikalo esmę. Jo iniciatyva rugsėjo 25 dieną Lietuvos ūkininkų sąjungos Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus Lumpėnų būrelis (pasirašė 41 asmuo – aut.past.) kreipėsi į vietos ūkininkų skyriaus vadovą Romaldą Mančą, Pagėgių savivaldybės administraciją. – Šis kreipimasis yra užregistruotas. Tad valdžia – meras, savivaldybės administracijos direktorius, apie organizuojamą susitikimą turėjo žinoti. Tačiau jie nei patys atvyko, nei ką nors vietoje savęs atsiuntė. Dalyvavo tik seniūnė, kuri šįkart viešai prisipažino pati nežinanti, kurie keliai seniūnijoje numatyti remontuoti ir kurie remontuojami, – sakė R.Kelneris.Rašte, kuriuo lumpeniškiai kvietė į susitikimą, sakoma, kad asfaltuoto kelio danga (apie 610 metrų) sunaikinta seniūnės D.Mikelienės iniciatyva. Kviečiami valdininkai Lumpėnų ir Bitėnų kaimų ūkininkams bei gyventojams, besinaudojantiems šiuo keliu, paaiškinti, kodėl buvo sunaikinta asfalto danga, kokie bus atliekami darbai ateityje, kada gatvę ketinama sutvarkyti? „Mes esame prieš šį sprendimą ir mums kelia susirūpinimą tai, kad prie šio kelio yra suformuoti ūkininkų žemės ūkio paskirties sklypai, šis kelias yra labai intensyviai naudojamas. Mums atrodo, kad valdžios darbai skiriasi nuo bendros valstybės politikos vykdant žvyrkelių asfaltavimo programą“, – rašoma gyventojų kvietime į susitikimą.Bokšto gatvėje susirinkę susitikimo dalyviai išklausė R.Kelnerio informacijos apie aprašomą Europos Sąjungos žvyrkelių asfaltavimo programą:– Panaudojant ES paramą 2007–2013 m. Lietuvoje išasfaltuota 737 km žvyrkelių. Asfaltuotų kelių naudą pirmiausia pajunta netoli žvyrkelių gyvenantys žmonės – sutvarkius kelią pagerėja susisiekimas, trumpėja kelionės laikas, sumažėja triukšmas ir dulkėtumas. Taupomos ir valstybės lėšos – asfaltuotus kelius paprasčiau prižiūrėti, todėl sumažėja kelių eksploatacinės išlaidos, – sakė tarybos narys lumpėniškiams. – Kaip matote, yra žvyrkelių asfaltavimo, o ne asfaltuotų kelių vertimo žvyrkeliais ES programa.Iš visų susirinkimo dalyvių (dalyvavo apie 20 žmonių – aut.past.) atsirado tik vienas bitėniškis, kuris pritarė vietos valdžios vykdomiems darbams.– Manau, kad tai, kas šiuo metu su keliu yra daroma, – naudinga. Bent kažkas daroma. O tai iki šiol lopėm lopėm ir nieko gero neišeidavo. Dabar bent jau įmanoma automobiliu pravažiuoti. Žinoma, asfaltuotas kelias yra geriau nei žvyrkelis. Bet turėtų būti tikrai ne toks asfaltas, koks buvo. Ir tų 50 tūkstančių Lt tikrai nebūtų užtekę keliui asfaltuoti, – dėstė Mindaugas Karklelis.Jam oponavo lumpėniškiai, sakydami, kad iš tokio kelio, kokiu jis virto, po kurio laiko liks tik 4 metrų važiuojamoji dalis. Jam antrindamas jaunuolis, prisistatęs mechaniku, paaiškino, kad žvyrkelis daro didelę žalą transporto priemonių važiuoklės techninei būklei. Asfalto dangos privalumai yra daugiau nei akivaizdūs. Prakalbus apie dangų pliusus ir minusus R.Kelneris pastebėjo, kad pliusas yra tik vienas: žvyrkelį galima greideriuoti.Minusų priskaičiuota kur kas daugiau: žvyrkelis dulka, lyjant kaupiasi vanduo – susidaro balos, lietaus išgraužtas duobes būtina papildyti nauju žvyru, greideriavimas kainuoja, siauras kelias – pavojingas, nes jame sunku prasilenkti, o žiemą saugumui grėsmę kelia nuolydžiai. Seniūnė D.Mikelienė R.Kelnerio paprašyta atsakė, kad žvyrkeliai greideriauojami atsižvelgiant į oro sąlygas ir į savivaldybės skiriamas lėšas: – Paprastai žvyrkeliai yra greideriuojami maždaug 5 kartus per metus. O šio kelio sutaisyti jau buvo neįmanoma. Be to, inventorizacijoje šitas kelias yra žvyrkelis. Sprendimas atstatyti žvyro dangą – ne mano kompetencija. Kartais aš ir pati nežinau, kurie keliai yra remontuojami.R.Kelneris pastebėjo, kad žvyrkeliai seniūnijoje yra prižiūrimi nepakankamai, o kalbant apie kelią Lumpėnai–Bitėnai, derėjo atsiminti, kad jame yra dvi šaltinio graužiamos vietos, kurios visada, kokia kelio danga bebūtų, bus labiau pažeistos ir kurioms taisyti visada reikės daugiau lėšų bei pastangų.Galiausiai visi susirinkusieji pritarė tam, kas buvo akivaizdu nuo pat šios istorijos pradžios – įvyko valdžios ir gyventojų nesusikalbėjimas.– Pagėgių savivaldybės vadovai puikiai žino, kad pinigų keliui iš naujo išasfaltuoti nėra ir per artimiausius penkerius metus neatsiras. Nesuprantama, kam reikėjo taip skubiai šalinti asfalto dangą. Kodėl nebuvo galima prieš taip nusprendžiant susitikti su gyventojais, paklausti jų nuomonės, kokios dangos, kokio kelio jie norėtų? Prieš išardant kelią buvo galima sudėlioti pliusus ir minusus. Tuomet, esu įsitikinęs, nebūtų reikėję rengti tokių susitikimų, kiršinti gyventojų. O dabar esame priversti teisybės ieškoti toliau. Jau kalbėjau su kai kuriais Seimo nariais. Jie mums pažadėjo padėti, nes tai, kas yra padaryta, – nusikaltimas. Turime ir mes, pagėgiškiai, du parlamentarus. Iš pradžių kreipsimės į juos, – jau po gyventojų susitikimo kalbėjo Pagėgių savivaldybės tarybos narys R.Kelneris.Tokiai politiko ir Lumpėnų ūkininko pozicijai pritarė ūkininkų sąjungos Pagėgių krašto pirmininkas R.Mančas:– Tai, kad su gyventojais nesikalbama, darbai nederinami su kaimo bendruomene, yra didžiausia blogybė. Ši diskusija – pavėluota. Reikėjo gyventojams leisti rinktis, kas jiems geriau, patogiau. Jeigu būtų tartasi, šiandien nebūtų problemos. Kas žino, gal būtume ir patys tokiam sprendimui pritarę. O dabar kažkas nusprendė už mus. Tai blogiausia. Žmonių nuomonė niekam nesvarbi, – kalbėjo R.Mančas.Šią vietos valdžios politiką patvirtino ir Lumpėnų seniūnė D.Mikelienė. Bandydama atsiriboti nuo metamų kaltinimų, kad ją čia atsiuntė savivaldybės valdžia, seniūnė sakė:– Vykdama į susitikimą su jumis, paskambinau į savivaldybės administraciją pasiteirauti, kas atvyks jai atstovauti, ir sužinojau, kad niekas.– Labai gaila, kad meras ar savivaldybės administracijos direktorius neišdrįso atvykti į susitikimą ir neįpareigojo nė vieno savo atstovo. Neišdrįso atvykti ir žmonėms į akis pasakyti: atsiprašom, suklydom, – konstatavo R.Kelneris. – Juk ir dabar dar buvo galima kaip nors susitarti. Meras daugiau žino nei mes ar seniūnė.