Muitininkai džiaugiasi, kuro vežėjai keikia

Pokyčiais Lietuvos ir Rusijos pasienyje patinka ne visiems. Daugelis dažnai važinėjančiųjų į kaimyninę šalį piktinasi, esą naujoji muitinės kontrolės įranga ir nauja muito skaičiavimo metodika – ydinga. Keliaujantieji tikina nepažeidžiantys įstatymų, bet yra baudžiami už tai, kad įsigijo mašinas didesniais kuro bakais. Muitinės atstovai aiškina, jog standartiniuose bakuose gabenamas kuras neapmokestinamas.

Gabentojai ieško supratimo

Vienas mūsų skaitytojas guodėsi, kad nebegali važiuoti į kaimyninę šalį specialiai tam įsigytu automobiliu „VW Passat“.

– Aš, kaip, beje, ir daugelis mano amatu užsiimančiųjų, specialiai pirkau šio modelio mašiną – joje yra standartinis 100 litrų talpos kuro bakas. Kalbu ne apie keleivinius limuzino klasės automobilius, o apie „karavano“ variantą. Išsiaiškinau, kad tos pačios markės, tų pačių metų gamybos automobiliuose gali būti skirtingo dydžio kuro bakai: sedanuose – 70 l, universaluose – 100 l. Manau, kad tai ir yra pagrindinė dabartinės sumaišties muitinėje priežastis. Greičiausiai pareigūnų turimi katalogai tokių niuansų nerodo. Dėl to žmonės, gabenantys kurą, patenka į nepavydėtiną situaciją – jiems tenka susimokėti muitą ne už tuos 30 l, kurie viršija leistiną normą, bet yra apmokestinamas visas tuo metu gabenamas kuro kiekis. Tai – dar vienas klausimas, į kurį niekaip nepavyksta rasti atsakymo, – dėstė tauragiškis Vidas.

Panašiu klausimu į žurnalistus kreipėsi ir Romualda. Ji tikino, kad nuo šiol muito mokesčių išvengti galima tik tuo atveju, jeigu sieną tuo pačiu automobiliu „kerti“ ne daugiau kaip penkis kartus per mėnesį. Tą patį tvirtino ir Vaidas, kuris dėl kuro gabenimo jau įsivėlė į teisinius ginčus.

– Kodėl turiu mokėti muitą, jeigu nesijaučiu kaltas? Mano mašinoje yra originalus 90 l kuro bakas, o muitininkai nurodė, kad galiu gabenti tik 80 l kuro. Iš kur jie tokią informaciją gavo, nesuvokiu. Juk mašinos kuro bako neliečiau, koks jis buvo, toks tebėra. Todėl palikau automobilį specialistų ekspertizei, tegul nustato – originalus tai mašinos kuro bakas ar perdarytas, – piktinimosi neslėpė tauragiškis.

Ginčydamasis teismuose, vyras tikino jau pasiekęs šiokios tokios naudos gabentojų naudai – įrodė, kad bake vis dėlto gali būti 10 procentų rezervas. Vadovaujasi įstatymais Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininkė Rasa Rentauskienė informuoja, kad pasienyje su Rusija vadovaujamasi Europos Sąjungos Tarybos reglamentu, kuris ne tik nustato muitų sistemą, bet ir nurodo, kas tai yra standartinis automobilio kuro bakas.

– Tai bakas, gamintojo nuolatinai pritvirtintas prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių, kai degalus iš jo galima tiesiogiai naudoti transporto priemonės judėjimui ir prireikus šaldymo ir kitų sistemų darbui vežimo metu. Standartinio bako talpa nustatoma pagal gamintojo techninėje dokumentacijoje pateiktą informaciją. Jeigu nustatoma, kad kuro gabenama daugiau nei telpa į standartinę tos markės automobilio kuro talpyklą (taikoma 10 proc. paklaida), toks kuro bakas laikomas nestandartiniu ir apmokestinamas visas gabenamo kuro kiekis. Kai vežamas kuro kiekis deklaruojamas teisingai, tačiau paaiškėja, kad kuro talpa didesnė nei nurodyta gamintojo dokumentacijoje, vairuotojas turi sumokėti privalomus mokesčius. O jeigu vairuotojas nurodo mažesnį kuro kiekį nei gabena, tyčia klaidindamas muitinę, ir atsisako mokėti už degalus priklausančius mokesčius, jam surašomas Administracinio teisės pažeidimo protokolas, – aiškina Muitinės atstovė.

Įranga lūkesčius pateisino

Naująją kuro matavimo įrangą Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai Panemunės kelio poste įsigijo praėjusių metų pabaigoje. Ji sumontuota ant automobiliams skirtos priekabos ir lengvai transportuojama. Be to, įranga patikrinta metrologų, su ja galima atlikti tikslius kuro kiekio matavimus. Dar prieš įsigydami kuro matavimo įrangą muitininkai vylėsi, kad ji padės nustatyti piktybiškus atvejus, kai į Lietuvą siekiama įvežti didesnį nei leidžia įstatymai kuro kiekį.

Konsultavosi su specialistais

Paprašius patikslinti informaciją apie metodiką, kaip nustatoma, ar kuro bakas yra standartinis, Muitinės atstovė atsakė, jog buvo konsultuotasi su „VW“ atstovais Lietuvoje.

– Automobilių gamintojų atstovybių nuomone, į automobilio degalų baką, nepadarius jokių bako ar įrangos (pvz. alsuoklio vožtuvo), nuo kurios gali priklausyti įpilamo kuro kiekis į baką, pakeitimų, neįmanoma įpilti daugiau degalų, negu numato gamintojas (paklaida apie 2–3 litrus). „VW“ Klaipėdos autocentro specialistų nuomone, į visus tokios pat „VW“ markės ir tokio pat modelio automobilius pagal gamintojo standartą telpa praktiškai vienodas kuro kiekis. Minėto autocentro teigimu, saugumo sumetimais kuro bake yra gamintojo padarytos tuščios ertmės (esant karštam orui palikta vietos kurui plėstis), kurias gabentojai įsigudrina užpildyti kuru, pildamiesi jį, – aiškina R.Rentauskienė.

Tauragė ir Pagėgiai – pasienis

Atsakydama į mūsų skaitytojos Romualdos klausimą dėl skirtingai leidžiamų įsivežti degtinės, rūkalų ir kuro kiekių, pašnekovė priminė, jog Tauragės rajonas ir Pagėgių savivaldybė priklauso pasienio zonai, o Šilalės rajonas – ne.

– Gyventojams nemokant importo muitų ir mokesčių leidžiama įsivežti 200 vienetų cigarečių, keliaujant oru, o kitu transportu bei gyvenant pasienio zonoje – 40 vnt. (2 pakelius). Ne pasienio gyventojai gali įsivežti 1 litrą degtinės, pasienio – pusę litro. Be to, gyvenantieji atokiau sienos papildomai automobiliu gali gabentis 10 l degalų nešiojamoje talpoje. Tiek pat papildomų degalų leidžiama vežtis ir pasienio gyventojams, jeigu jie keliauja ne į (iš) pasienio su trečiąja šalimi zoną, – primena R.Rentauskienė.

Dar muitinės atstovė informuoja, kad muitų ir mokesčių lengvatos yra taikomos tik tiems asmenims, kurie valstybės sieną kerta ne daugiau kaip 5 kartus per mėnesį. Šeštąjį kartą per mėnesį į Lietuvą įvažiavusio keleivio prekės, tarp jų – ir transporto priemonės kuro bake esantys degalai, teisės aktų nustatyta tvarka apmokestinami importo muitais ir mokesčiais. Išimtis taikoma tiems, kurie pateikia dokumentus, įrodančius, kad žmogus dėl savo darbo, mokslo ar kitos veiklos per sieną turi vykti dažniau (reguliariai).

O tiems, kurie nepatenkinti Muitinės pareigūnų sprendimais, R.Rentauskienė primena, kad bet kurį priimtą sprendimą galima apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Muitinės tarpininkas