Pagėgių savivaldybė ignoruoja istorinę atmintį

Rugpjūčio 23-ąją suėjo dvidešimt metų, kai Vilniuje mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo metu buvo pasmerktas 1939-ųjų rugpjūčio 23-iosios Molotovo-Ribentropo paktas, Antrojo pasaulinio karo pradžios dokumentas, nulėmęs Baltijos šalių okupaciją, šių šalių gyventojų kančias ir tremtį. Lygiai po metų, 1988-aisiais, Lietuvos Sąjūdis organizavo šimtatūkstantinį mitingą Vingio parke, dar po metų – 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją kartu su Latvijos ir Estijos liaudies frontais surengė Baltijos kelią. Data verta ir pagarbos, ir atminimo.
Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje skelbiama Lietuvos valstybės vėliavos kėlimo ir naudojimo tvarka nurodo, kad į privalomų vėliavos iškėlimo datų sąrašą įtraukta ir Juodojo kaspino diena. Tądien valstybės vėliava privalo būti iškelta su gedulo ženklu. Pagal šios tvarkos reikalavimus vėliavos iškeliamos 7 valandą ir nuleidžiamos 22 valandą. Paskatintas skaitytojų skambučių „Tauragės kurjeris“ patikrino, kaip Pagėgių savivaldybėje vykdoma Lietuvos valstybinės vėliavos kėlimo ir naudojimo tvarka ir gerbiamas istorinis atminimas. Rezultatai pribloškė. Prie savivaldybės šeštadienį plevėsavusi vėliava gedulo kaspino nesulaukė nei 8, nei 11 valandą, nei gerokai po vidurdienio. Kad nebūtume apkaltinti fakto interpretavimu, vėliavą fotografavome skirtingu laiku ir iš įvairių pusių. Nuo savivaldybės padiktuoto tono neatsiliko ir jai pavaldžios įstaigos, kai kurios seniūnijos, mokyklos, Martyno Jankaus muziejus. Nemažą Pagėgių krašto gyventojų dalį Molotovo-Ribentropo pakto sukelti padariniai yra tiesiogiai palietę, todėl toks savivaldybės poelgis jiems kelia pasipiktinimą. Nuomonę išsakę pagėgiškiai drįso paklausti daugiau: ar savivaldybės Taryboje esantiems istorikams, tremtiniams, savivaldybės valdininkams rinkiminė karštinė atėmė regėjimą, kad jie jau nebepastebi virš galvų plazdančios netvarkos?