Skulptūrų autorių ištiko šokas

Į Lietuvą iš Vokietijos atvažiavęs ir Bitėnuose apsilankęs savamokslis skulptorius Julius Rotkė neteko žado, kai prie M.Jankaus muziejaus tvoros pamatė į krūvą suverstus savo kūrinius. Anksčiau jo darbai stovėjo „Mažosios Lietuvos paveikslų sode“ ir M.Jankaus muziejaus kiemelyje. Visus darbus J.Rotkė dovanojo Pagėgių savivaldybei, tikėdamas, kad į M.Jankaus muziejų atvažiuojantys lankytojai jo darbuose irgi ras dvasinės atgaivos.
Tai, ką pamatė skulptūrų autorius, jį pritrenkė. Be jokio išankstinio perspėjimo jo kūriniai keliami į kitą, tam ne visai paruoštą ir nepritaikytą vietą. Pelkėtame kemsyne prie Bitės upelio rengiamasi sustatyti jo skulptūras. Kad autorius turi teisę žinoti ir matyti, kokioje erdvėje ir kaip bus eksponuojamas jo darbai, matyt, šio sumanymo iniciatoriams nė motais. Panašu, kad Pagėgių savivaldybėje apie autorines teises ir etiką menkai nutuokiama. Dar blogiau, kai tokie dalykai  vyksta M.Jankaus muziejaus pašonėje.– Kai dovanojau darbus, galvojau, kad jie bus gerbiami, prižiūrimi, teiks žmonėms džiaugsmo. Nežinau, ar taip buvo, tačiau kai kurios skulptūros „Mažosios Lietuvos paveikslų sode“ stovi jau  ne vienerius metus. Jų pastatymo iškilmėse dalyvavo anuometiniai ir dabartiniai savivaldybės vadovai, spaudė rankas, dėkojo. Esu per daug įskaudintas, todėl neturiu noro aiškintis, kas ir kodėl sugalvojo mano darbus perkelti į kitą vietą. Jeigu jie kam nors nepatiko, reikėjo jų neimti. Dar nežinau, kaip pasielgsiu, tačiau galvoju savo dovanotus darbus pasiimti atgal. Su manimi elgiamasi negarbingai, tad kodėl aš turėčiau paisyti garbės kodekso? Nesulaukiau jokio pasiūlymo, laiško ar telefono skambučio dalyvauti kuriant naują mano darbų ekspoziciją. Kas ir kodėl taip pasielgė, man nesuprantama. Demokratinėse šalyse taip nesielgiama. Kam reikėjo šitas skulptūras šitaip niekingai suversti? Jeigu sugalvota perkelti į kitą vietą, ar to negalima atlikti civilizuotai? – savo nuoskaudomis su „Pagėgių žiniomis“ dalinosi  J.Rotkė.J.Rotkė gimė 1935 metais, augo 12 vaikų šeimoje. 1940 m. jo tėvai emigravo į Vokietiją. 1940-1945 m. J.Rotkė  išgyveno karo žiaurumus, kurie jo sieloje paliko gilių randų. 1945 m. pusė jo šeimos sugrįžo į Tauragės apskritį  ir apsigyveno Žygaičiuose. Ten jo šeimai teko išgyventi pokario neramumus. 1951 m. J.Rotkė buvo paimtas tarnauti į sovietų kariuomenę, tarnavo trejus metus. 1954 m. J.Rotkė išvyko gyventi į Vakarų Vokietiją. Ten vedė ir susilaukė 6 vaikų. Vokietijoje baigė mokyklą, išmoko šaltkalvio amato. Dirbo įvairių metalo apdirbimo staklių remonto įmonėse, dėstė privačioje amatų mokykloje. Susidomėjo metalo plastika. Jo skulptūrų turi privatūs asmenys. Skulptūra „Eglė žalčių karalienė“ stovi prie Vasario 16-osios lietuvių gimnazijos Vokietijoje.  Septynias skulptūras J.Rotkė padovanojo Ahaus miesto mokyklai, kurioje dirbo. 1995 m. Lietuvos Prezidentas išimties tvarka savo dekretu suteikė J.Rotkei Lietuvos pilietybęPirmąją skulptūra „Knygnešys“ J.Rotkė M.Jankaus muziejaus kiemelyje pastatė bene 2005 metais. Po to atvežė dar kelias. 2010 m. padovanojo septynias skulptūras. Darbų  parvežimą iš Vokietijos į M.Jankaus muziejaus teritoriją finansavo Pagėgių savivaldybės administracija, tam skirdama 2 tūkstančius litų. Savo skulptūroms vietą parinko pats jų autorius. Savamokslio menininko darbus visuomenei pristatė jo dukterėčia, Vilniaus dailės akademijos studentė Viktorija Rotkytė. Faktai kalba, kad J.Rotkės darbai „Mažosios Lietuvos paveikslų sode“ atsirado su Pagėgių savivaldybės valdžios žinia ir pritarimu, jų pastatymą derinant su autoriumi.Galima tik numanyti, kam kilo mintis išboginti J.Rotkės skulptūras iš „Mažosios Lietuvos paveikslų sodo“. Tačiau kam tuos kūrinius reikėjo kelias savaites laikyti kaip atsitiktinį metalo laužą? Argi taip sunku buvo susisiekti su autoriumi? Tokie darbai atliekami apgalvotai ir neskubant.Panašu, kad vienas darbas – „Herkaus Manto žirgų pasagos“ – gal net išliks „Mažosios Lietuvos paveikslų sode“. Prie šios skulptūros per savo vestuves yra nusifotografavę beveik visi Pagėgių politinių įžymybių vaikai. Kai su skulptūrų autoriumi lankėmės Bitėnuose, šis darbas dar nebuvo numestas į perkeliamų darbų krūvą. Su J.Rotke teisybės neieškojome, nenorėjome drumsti  M.Jankaus muziejaus 30-mečiui besirengiančios muziejaus direktorės (o gal dar ne?) Liudos Burzdžiuvienės ramybės. Mums abiems užteko supratimo, kad Pagėgių savivaldybėje negerbiami ne tik žmonių darbai, bet ir žmogus.„Pagėgių žinių“ žiniomis, J.Rotkė buvo susitikęs su mero patarėja Rita Vidraite ir Pagėgių savivaldybės meru Virginijumi Komskiu. Skulptūrų autoriaus teigimu, savivaldybės pareigūnai jam  bandė paaiškinti, kodėl jo skulptūros keliamos į kitą vietą, ir atsiprašė už patirtus nemalonumus. Ar ne per vėlai tai buvo padaryta?