Automobilių sporto virusas užvaldo visam gyvenimui

Nors už lango – pats viduržiemis ir iki pirmųjų startų automobilių kroso trasose dar toli, šios sporto šakos entuziastai savo „žirgus“ jau ruošia. Dažniausiai visi žino ir vertina sportinių automobilių vairuotojus – lenktynininkus. O tie, kurie ruošia techniką, ją tobulina ir atnaujina, lieka nepastebėti. Vienas tokių – tauragiškis Viktoras Remeikis. Metų metus jo garaže yra prižiūrimi keli bagių klasės lenktyniniai automobiliai. Lenktynininkai keičiasi, o mechanikas lieka tas pats.
 Svorį „meta“ ir mašinos Šiuo metu Viktoro garaže pūpso tik blizgantys bagio rėmai. Meistras aiškina, kad automobilis „meta svorį“ – naujasis bagio šeimininkas rengiasi lenktyniauti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kuriose normatyvai skiriasi nuo mūsiškių. – Reikia numesti 80 kilogramų. Tuo dabar ir užsiimu: galvoju, kur ir kaip būtų galima ką nors pakeisti, kad mašinos techninės savybės išliktų tokios pačios, o svoris sumažėtų, – rodydamas į bagio karkasą, kalba automobilių sporto entuziastas. – Tai tas pats bagis, kuriuo kažkada sportines aukštumas buvo pasiekęs sporto entuziastams žinomas Vytautas Kuras. Dabar šiuo automobiliu važiuoja Tomas Zavarskis iš Kauno. Praėjusių metų sezonas šiam lenktynininkui buvo sėkmingas – tapo Lietuvos čempionato prizininku: iškovojo trečiąją vietą. Meistrai, skaičiuojami „ant pirštų“ Viktoro rankų laukia ir praėjusių metų Lietuvos čempionas, Pabaltijo trečiosios vietos prizininkas tauragiškis Tautvydas Urba. Jo bagis kol kas ilsisi Kaune. Meistras sako, kad vos atsilaisvins vieta garaže, tauragiškis T.Urba pasirengęs pristatyti savo transporto priemonę.V.Remeikio pavardė gerai žinoma ne tik Tauragės automobilių sporto entuziastams. Jo „meistriško“ žvilgsnio į savo automobilius norėtų daugiau sportininkų. Deja, visiems padėti Viktorui fiziškai neįmanoma. – Tokių meistrų nedaug. Tauragėje vos vienas kitas, ką bekalbėti apie kitus miestus, kur ši sporto šaka nėra tokia populiari kaip pas mus. Visus suskaičiuotume ant vienos rankos pirštų. Gal todėl visi mechanikai, ne vien tik aš, esame žinomi ne tik savo gimtuosiuose miestuose, ne tik savo šalyje, bet ir artimajame užsienyje, – neslėpdamas sako V.Remeikis. Važiavo už „Gralį“ Į automobilių sportą Viktoras „ėjo“ ilgai. Baigęs mokslus Smalininkuose, darbo pagal įgytą automobilių remonto ir techninio aptarnavimo specialisto specialybę pašnekovas nerado. Kaip pats sako, ilgus metus dirbo įvairius darbus, neturinčius su jo specialybe nieko bendro. Teko ir Lietuvoje, ir užsienyje įvairios „košės“ paragauti. Tik po to su broliu Viktoras sumąstė, jog galėtų dalyvauti automobilių sporto varžybose. Taip broliai nusipirko pirmąjį „Žiguli“ klasės automobilį (VAZ). – Dvejus metus važiavome kaip Tauragės „Gralio“ komandos nariai. Kaip sekėsi? Vidutiniškai. Tarp 22 ekipažų užimdavome 6 vietą, – kukliai šypsosi Viktoras.Nusprendus sportinį automobilį parduoti lenktynininko karjera, kaip Viktorui atrodė, pasibaigė. Tuo metu pašnekovas įsidarbino automobilių servise, bandė dirbti kitus darbus, bet… automobilių sportas yra užkrečiamas „virusas“. Vėl atsinaujino nutrūkę saitai su automobilių sportu: atgijo aistra automobilių sportui, užvaldė noras padėti sportuojantiesiems. Tuo labiau, kad šios sporto šakos Viktoras buvo priverstas nepamiršti – trasoje ėmė važiuoti jo brolis Mindaugas. Be to, Viktoras „užsikrėtė“ kitais pomėgiais: ėmė dalyvauti visureigių bekelės varžybose, važiavo keturračiais ir net motokroso motociklais. Profesija arba pomėgis Išbandęs jėgas įvairiose techninio sporto šakose, Viktoras pagaliau suprato: pramogavimas ir sportinių rezultatų siekimas yra skirtingi dalykai. – Ir ne tik skirtingi. Tai visiškai skirtingos sferos. Teko pasirinkti vieną iš jų. Nusprendžiau, kad sportas – ne man. Todėl tapau automobilių sportininkų artimu bičiuliu – pradėjau ruošti jų mašinas lenktynėms. Bagius rengiu apie 4 metus. Per juos įsitikinau – technikos tobulinimui ribų nėra. Nėra per metus laikotarpio, kad neturėčiau ką veikti. Sezono metu tenka taisyti automobilius, rengti kitam važiavimui, kaip sakoma, dirbame nuo važiavimo iki važiavimo. Juk į varžybas mašinas išleidžiame techniškai paruoštas, o nėra tokių varžybų, kad po jų nereikėtų automobilio remontuoti, peržiūrėti. Todėl kai sezonas baigiasi, prasideda didieji darbai: atvirai sakant, automobilius tenka išardyti ir vėl surinkti, – pasakoja V.Remeikis. Iki starto – 3 mėnesiai Vienos mašinos parengimas sezonui, anot pašnekovo, atima maždaug 2 mėnesius intensyvaus darbo ir dar bent mėnesį meistras skiria automobilio techniniams bandymams. Iki pirmojo starto (balandžio 27 d.) Latvijoje, kur bus atidarytas Baltijos šalių kroso čempionatas, liko nebedaug – trys su puse mėnesio…