Buto rekonstrukcija daugiaaukščiui gali pakenkti

Kai kas nors daugiabučiame name, remontuodamas butą, it genys ima kalti sienas, kaimynai pradeda nerimauti, kad tai gali turėti įtakos pastato konstrukcijų stabilumui, bet dažniausiai tyli, nes nesinori pyktis. Specialistai teigia, kad butus ketinantys rekonstruoti gyventojai pirmiausia turi išsiaiškinti, ką ir kaip daryti.
 Pirma tartis, paskui daryti Apie butų rekonstrukcijų keliamus pavojus pakalbinta UAB Tauragės butų ūkio direktorė Edita Vaitkutė-Zinkė sakė, kad kol kas dėl savavališkų rekonstrukcijų niekas nesugriuvo, niekas nenukentėjo, tačiau opių problemų pasitaiko.– Sugalvojus kapitališkai remontuoti butą, jį rekonstruoti, visų pirma reikia pasiaiškinti, ar numatomiems darbams būtinas projektas, jei būtinas – jį užsisakyti, apie laukiančius pertvarkymus informuoti bendraturčius. Visų pirma reikia pasitarti su namų eksploatuotojais – Tauragės butų ūkiu ar bendrija, žiūrint, kam namas priklauso. Patartina net apie didesnį remontą pranešti kaimynams, tada šie mažiau piktinsis dėl keliamo triukšmo ar kylančių kitų nepatogumų, – samprotavo E.Vaitkutė-Zinkė.Pasak Tauragės butų ūkio vadovės, norint atlikti paprastą buto remontą nereikia jokių dokumentų. Dėl šventos ramybės būtų gerai informuoti laiptinės kaimynus. O kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai gali prireikti projekto, gyventojų susirinkimo protokolo, kad jie buvo informuoti apie numatomus pertvarkymus.– Kartais pirma išgriaunama siena, prie buto prijungiama lodžija, po to aiškinamasi, kas ir kaip buvo padaryta, nors tokie veiksmai sukelia nemažai nemalonių pasekmių. Plytiniuose namuose konstrukcijos susilpninamos, o blokiniuose joms gali būti pakenkiama. Tokiais atvejais visuose namuose išderinama šildymo sistema, pasikeičia būsto plotas, todėl po šių pertvarkymų reikia būstą perregistruoti Registrų centre, pasirūpinti, kad už šildymą būtų mokama pagal padidėjusį plotą, kad nebūtų apvaginėjami kiti gyventojai, – aiškino E.Vaitkutė-Zinkė.Pasak jos, tokia problema kilo Žemaitės g. 32 – vienas butas padidintas balkono sąskaita, išderinta šildymo sistema. Gyventojai dėl to labai pasipiktinę. Rekonstruoto buto savininkai dabar daro projektą. Būna, kad gyventojai slapta įsirengia šildomas grindis, taip apvaginėdami kitus gyventojus. Tačiau apie netinkamai pertvarkytą butą sužinoma, kai jį įsigyja nauji savininkai, kurie lieka be kaltės kalti.E.Vaitkutė-Zinkė įsitikinusi, kad šiuo požiūriu geriau tvarkomasi bendrijose:– Pati gyvenu name, kuriame įkurta bendrija, gerai žinau, kaip rūpestingai viskas daroma. Mūsų name viena jauna šeima kreipėsi į bendrijos valdybą dėl buto rekonstrukcijos, bet jai nebuvo pritarta, nes rekonstrukcijos metu būtų pasikėsinta į pastato laikančiąsias konstrukcijas.Madingiausi pertvarkymai – „pastumti“ virtuvės sieną, virtuvę sujungti su kambariu, sujungti tualeto ir vonios patalpas, išgriauti visas vidines sienas ir įrengti studijos tipo būstą. Plytiniuose namuose galima griauti tas vidines sienas, kurios nėra laikančiosios konstrukcijos, o blokiniuose griauti sienų nevalia. Daugiausia pertvarkymų – keičiant paskirtį Daugiausia butų pertvarkyta siekiant pakeisti jų paskirtį.– Nepritariu, kad komercinės patalpos kurtųsi daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Gyventojai dažnai būna tuo nepatenkinti, nes didėja triukšmas, tarša, transporto srautas, dėl įrengtų naujų įėjimų ir nuolat varstomų durų didėja šilumos nuostoliai. Nors šių patalpų savininkai už patalpų šildymą moka 5 proc. daugiau, gyventojai mano, kad tai nuostolių nekompensuoja. Tačiau gyventojų nuomonė būna svarbi tik norint įkurti komercines patalpas. Pavyzdžiui, Gedimino g. 23 gyventojai neleido, kad name veiktų maisto produktų parduotuvė, kurioje būtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Kol kas apsieinama be baudų Tauragės teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas Gintautas Sabeckas sakė, kad nei pernai, nei šiemet už buto savivališką rekonstrukciją, kuri prilyginama savivališkai statybai, nieko neteko bausti, niekam nebuvo surašytas savivališkos statybos protokolas.Pasak G.Sabecko, butą kapitališkai remontuodami ar rekonstruodami savininkai visų pirma turėtų tartis su namą eksploatuojančia bendrove ar bendrija, išsiaiškinti, kurias vidines sienas galima griauti, o kurias ne.– Jei tai nėra laikančiosios konstrukcijos, vidsienes galima griauti be projekto, o jei jos yra laikančiosios, arba išvis negalima griauti, arba reikia rengti projektą, kad būtų numatyti sutvirtinimai. Savivališki griovimai gali turėti labai skaudžių pasekmių. Pavyzdžiui, devyniaaukščiame blokiniame name išpjovus sieną galima susilpninti visą pastato konstrukciją, tada jam galėtų labai pakenkti ir menkas žemės drebėjimas, – aiškino G.Sabeckas.Savivaldybės vyriausioji architektė Šarūnė Beitaitė sakė, kad jos pareiga – derinti butų rekonstrukcijų projektus. Pastaruoju metu tokių projektų teko derinti šiek tiek daugiau – per metus apie dešimt. Matyt, gyventojai, kurie ryžtasi rekonstruoti būstus, darosi sąmoningesni.