Ir vėl aistras kaitina grindinio akmenys

Prieš mėnesį pradėtas magistralinio kelio Ryga–Kaliningradas rekonstrukcijos III etapas. Remontuojama beveik 7 km atkarpa ties Lauksargiais. Kelio darbai šalia jų gyvenantiesiems visuomet kelia nepatogumų, pasipila skundai, tačiau šįkart vienam gyventojui parūpo atsakymas į kiek kitokį klausimą: kur išvežamas vokiečių okupacijos laikus menantis, iš po nusidėvėjusio asfalto sluoksnio atkasamas akmenų grindinys? „Nejau jis nevertingas?“ – pagrindinį klausimą kelia į redakciją paskambinęs vyriškis. Pasirodo, kaip pasielgti su sena akmenine danga, palikta nuspręsti darbus atliekančiam rangovui „Kauno tiltai“.
Susisiekiau su Lauksargių seniūnu Jonu Gedminu, kuris patvirtino sulaukęs skundų iš vietos gyventojų, tačiau apie atliekamus darbus prisipažino mažai ką žinantis. Juk kelią prižiūri ne seniūnija, o VĮ „Tauragės regiono keliai“.– Lauksargių apylinkės – senas vokiečių kraštas, todėl ir akmenuoto grindinio atkarpų, pasislėpusių po žeme ir seno asfalto sluoksniu, jame nemaža. Akmenų buvo rasta ir tvarkant Griežpelkių teritoriją. Tad nežinau, ar verta atlikti tuos darbus, kuriuos „Kauno tiltai“ dabar atlieka. Iškasa kokybiškus, tvirtus akmenis, o po to veža žvyrą ir ruošia naujus pagrindus vietoj jo. Galbūt apsimokėtų naują kelią kloti ant senų grindinio akmenų? Kam kišti pinigus į balą? Negana to, susiduriame ir su kitomis problemomis. Juk ne tik danga keičiama. Kelias kartu ir platinamas. Platinant kenčia privatūs žmonių sklypai, trūksta privažiavimų prie jų, be to, pjaunami prie gyventojų tvorų augę medžiai. Štai ir prie mano namų keli uosiai buvo nupjauti, – problemas išdėstė seniūnas.Magistralinio kelio Ryga–Kaliningradas atkarpos tarp 160 ir 166,05 km rekonstrukcija atliekama panaudojant Europos Sąjungos lėšas. Darbų, atsieisiančių 28 mln. Lt, užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pasak šios įstaigos Investicijų skyriaus vedėjo Remigijaus Lipkevičiaus, gegužės viduryje pradėti darbai turėtų būti baigti iki 2015 m. gegužės 21 d. Jei leis orai, projektą baigti įgyvendinti rangovas žada dar šiais metais.– Projekte numatytas vandens nuleidimo įrengimas, kelio apstatymas ženklais, saugaus eismo organizavimas, žiedinės sankryžos, apšvietimo, drenažo sistemos, elektros instaliacijos įrengimas, viaduko per geležinkelį rekonstrukcija ir apšvietimas. Žadama pakeisti 66 vietos gyventojų namų langus, – tai, kas bus nuveikta, išvardino R.Lipkevičius.Tačiau paklaustas, kur iškeliauja iškasamas ir valstybės priklausantis grindinys, Lietuvos automobilių kelių direkcijos darbuotojas atsakyti negalėjo. Anot jo, tai atgyvenusi danga, kurios vertė neaiški.– Jį sunku prižiūrėti. Be to, jis slidus, – paaiškino R.Lipkevičius.Panašiai pakalbintas atsakinėjo ir „Kauno tiltų“ Tauragės kelių tiesimo aikštelės vadovas Rolandas Bytautas. Jo teigimu, grindinio akmenys bus utilizuojamas rangovo pasirinktu būdu. Šiuo metu senoji akmenuota danga sandėliuojama keliose vietose: statybvietėje bei vežama į Tauragę.– Dar nėra nuspręsta, ką su juo darysime toliau. Manau, dalis grindinio bus paversta skalda grioviams užtaisyti. Kadangi dar nebandėme jo malti, nežinome, ar jis tam tinkamas. Kodėl naujojo asfalto nepylėme ant grindinio, kaip buvo daryta anksčiau? Tiesiog reikalingas sankasos stabilizatorius, vienodas tvirtas pagrindas, visiškai kitokia konstrukcija. Senasis akmenų grindinys siekia tik 2 metrus pločio, o naujasis kelias – 8 metrus. Ir to grindinio atkasame tik kai kur. Iki šiol radome tik 300 metrų atkarpą. O mums reikia vienodo pagrindo, – paaiškino R.Bytautas.Teko girdėti, kad atkastus bei neprižiūrimus grindinio akmenis gyventojai kraunasi į savų automobilių bagažines ir vežasi jį namo. Paklaustas apie tai R.Bytautas pabrėžė, kad rangovas negali saugoti visos teritorijos, kurioje atliekami darbai, tad atsakyti už tai, ką daro nesąžiningi žmonės, jis neprivalo.O kaip rangovas paaiškintų Lauksargių seniūno žodžius, kad kartais darbininkai įsibrauna į privačių sklypų teritoriją ar net iškerta prie vietos gyventojų tvorų augančius medžius?– Viskas yra suderinta su architektais. Kelio ribos pažymėtos ir patvirtintos. Tad iš tiesų yra atvirkščiai: aptinkame neteisėtai į valstybinę žemę išsiplėtusius privačius sklypus. Todėl ir gali griūti tvoros. Bet tai tik pavieniai atvejai, – paaiškino „Kauno tiltų“ atstovas.Pastarajam antrino ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos darbuotojas R.Lipkevičius. Pasak jo, keista, kad žmonės linkę skųstis žiniasklaidai, o nesikreipia pirma į tiesioginį skundų objektą – darbų užsakovą. Neva kaip galima spręsti problemą, jei net nežinai apie jos egzistavimą.– Esame atvira institucija. Kilo klausimas, kur vežami akmenys – skambinkite mums, o ne į redakciją kreipkitės. Informaciniai stendai tam ir skirti, kad paaiškintų, kur kreiptis. Visos šios problemos, kurias įvardijote, mums naujiena, – gyventojus mokė R.Lipkevičius.