Menas – varganas angelas, šalin vejantis pilką kasdienybę

Kinų filosofas Konfucijus kartą pasakė – pasirink mėgstamą darbą, ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. Skamba utopiškai, tačiau vaikystėje susimąstęs apie tai, kas iš tavęs išaugs, mintį, jog dirbsi tik tai, kas tau patinka, priimi kaip savaime suprantamą. Dažnas mėgstantis dailę mintyse tapo savo, perspektyvaus dailininko, portretą, solistas mato save ovacijų jūroje, po sėkmingos spektaklio premjeros nuo scenos nulipęs „dramiokas“ trykšta euforija ir leidžiasi nešamas minčių, koks talentingas aktorius jis bus. Deja, turintieji polinkį menui ir nusprendusieji savo ateitį sieti nenutoldami nuo savo svajonių, pasakoja susiduriantys su kiek kitokia realybe, kurioje neretai tenka verstis per galvą dėl pragyvenimo…
„Dabar rinktis studijuoti aktorystę būtų neprotinga“Prieš porą metų Klaipėdos universitete (KU) režisūros studijas baigusi buvusi Moksleivių kūrybos centro (MKC) „Pilies teatro“ artistė Raimonda Kimbraitė-Blėdienė šiuo metu – laisvai samdoma aktorė. Moteris pagal autorines sutartis dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Kauno mažajame, Kauno kameriniame ir Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Kaip sako Raimonda, jai mokama už repeticijų laikotarpį ir pasirodymą spektaklyje, kiekvienas teatras derinasi prie jos darbo grafiko. Skamba žavingai, tačiau paklausta apie tai, ar lengva išgyventi aktoriams, atsako drastiškai.– Dabar rinktis studijuoti aktorystę būtų neprotinga. Tikras aktorius dirba tik teatruose, tačiau be papildomo uždarbio jam neįmanoma pragyventi. Kas mėgina prisidurti dirbdamas televizijose, kas imasi mokyti, – pasakojo Raimonda. – Kasmet aukštosios mokyklos „pagamina“ po 100 teatro pakraipos jaunų žmonių. Be pažinčių gauti darbą, susijusį su specialybe, – sudėtinga.Taiko į investicinius projektusNeseniai moteris kartu su savo draugais aktoriais Kaune įkūrė VšĮ „Teatras“. Donelaičio g. išsinuomoję tris komercinės paskirties kabinetus, jie išgriovė sienas, įsirengė sceną, pasistatė kėdes žiūrovams. Rengs mokamus užsiėmimus mokiniams, statys spektaklius. Kodėl VšĮ? Todėl, kad valstybės remiama įstaiga gali pretenduoti į įvairius Europos Sąjungos ar Valstybės finansuojamus projektus, ir pasinaudoti Kultūros rėmimo, Jaunimo iniciatyvos paramos fondų teikiama parama.Žinoma, jie teikia abipusę naudą tiek projektų rengėjams, tiek dalyviams. Štai KU ketvirtajame kurse atlikimo meną, dainavimą studijuojanti tauragiškė Raminta Bartušytė jau antri metai greta ketinamos įgyti specialybės mokosi socialinės animacijos meno. Ji dalyvauja Lenkijos nevyriausybinės organizacijos įgyvendiname Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademijos projekte, kas mėnesį vyksta į Lenkijoje vykstančias paskaitas ir mokosi šokio, vaidybos, pantomimos meno. Taigi baigusi studijas universitete ji įgis ne tik solinio dainavimo atlikėjo   specialybę, bet ir socialinio animatoriaus atestatą. Ji gebės organizuoti ir įgyvendinti socialiai paveikius ir įvairioms žmonių grupėms naudingus teatrinius užsiėmimus. Mergina pati pripažįsta, jog įgyti bakalaurą ir tapti tik atlikėju nepakanka. Kokio darbo gali tikėtis atlikėjas? Anot jos, pradėti koncertinę veiklą ir bandyti uždirbti iš jos, arba mėginti įsidarbinti Klaipėdos muzikiniame teatre.Mergina studijas tęs. Ji sieks magistro laipsnio bei papildomai mokysis dalyko didaktikos. Baigusi studijas ji galės tapti dar ir muzikos mokytoja.Grafikos dizainerė, dirbanti pardavėjaNeseniai MKC aplankė trumpam iš Airijos į Tauragę grįžusi buvusi Dailės klasių mokinė Vilma Lizaitytė. Mergina pernai baigė Atlono technologijų institutą (Athlone Institute of Technology), kuriame įgijo grafikos dizainerės specialybę. Kol kas dirba pardavėja vietinėje krautuvėje. Pagal specialybę pelnosi tik iš pavienių užsakymų. Kaip pati sako, dauguma užsakovų – pažįstami. Tauragėje ji yra muzikos prekių „MidiMums“ logotipo kūrėja, ji sukūrė ir popgrupės „Šansonas LT“ albumo viršelį. Mergina visiškai nesigaili pasirinkusi studijuoti tai, kas miela širdžiai, ir tiki ateityje gauti darbą reklamos srityje. Siekdama kiek ūgtelėti profesijos srityje, ji domisi fotografijos menu, tiki, jog ateitis priklauso skaitmeninei reklamai.– Žmonės neteisūs sakydami, kad iš meno negalima uždirbti. Svarbu tikėti tuo, ką darai, – sako ji.„Moralinė pilnatvė…“Rūta Dubauskaitė, buvusi MKC „Pilies teatro“ artistė, tą akimirką, kai reikėjo rinktis arba savo aistrą teatrą ir studijuoti režisūrą KU (jau buvo įstojusi), arba vokiečių filologiją, pasirinko pastarąją. Pasak buvusios teatralės, mokytis buvo sunku, ją kankino dvejonės. Kaip pati pasakoja, sėdint spektaklyje tarp žiūrovų aplankydavo apmaudas, kad scenoje ne ji, o kažkas kitas. Tačiau pasirinkusi filologės specialybę ji nuo meno nenutolo. Likimas taip susiklostė, jog ji įsidarbino referente Lietuvos rašytojų sąjungoje. Mergina augo literatų šeimoje, literatūra jai labai miela, savo darbą ji mėgsta, tačiau pripažįsta, kad vos iš jo pragyvena. Paaiškinusi, jog moralinė pilnatvė svarbesnė nei finansinė, ji linksmai dėsto apie tai, kas daro jos gyvenimą džiugų ir prasmingą.– Be scenos ir literatūros dar svajojau ir apie darželio auklėtojos amplua. O dabartinis darbas leidžia patenkinti visus tris poreikius: gyvenu literatūroje, su literatūra ir apie ją (patenkinamas pirmasis poreikis), menininkai, kaip žinia, neretai išsiblaškę, tenka tarsi darželio auklėtojai juos „pakoordinuoti“, pamestus švarkus, eilėraščius, akinių dėklus surinkti, atrinkti, kas, kieno ir kam (antras poreikis). Beje, juokais kartais mane vadina neoficialaus rašytojų vaikų darželio „Sirvydėlis“ (rašytojų sąjunga įsikūrusi Sirvydo g.) direktore, nes rašytojų vaikai mėgsta pas mane pasisvečiuoti – „pavaduoti“, ragelį pakilnoti, vaikiškais rašto reikalais užsiimti, – juokaudama pasakoja Rūta. – O ir nepersidirbu, tad galiu laisvalaikiu lipti į sceną (šoku flamenko). Jei būčiau pasirinkusi režisūrą, velnias žino, kaip būtų buvę… Nors gal ir gerai – darželio auklėtoją ar rašytoją vaidinčiau scenoje.Moteris rūpinasi apie 360 rašytojų. Anot jos, vos vienas kitas pragyvena tik iš rašymo ir beveik visi  turi darbus, nesusijusius su jų pomėgiais, o poezija ir proza lieka hobiu.Pati Rūta irgi vien atlyginimu iš Rašytojų sąjungos neapsiriboja, dar puse etato dirba Lietuvos meno kūrėjų asociacijoje, rengia projektus.„Pilinukai“ kitokiePernai rugsėjį MKC mokslo metus pradėjo 428 mokiniai, o baigė per 890 įvairius būrelius ir užsiėmimus lankę vaikai ir paaugliai. Užsiėmimams vaikus registruojančius tėvus greičiausiai tiesiog lydi mintis „vis tiek pravers“, o save atradinėjančiam vaikui menas ir jį puoselėjanti aplinka – neįkainojama patirtis. Ne vien dėl to, kad išmokstama taisyklingai laikyti teptuką, žiesti puoduką, valdyti savo balsą ar nugalėti scenos ir auditorijos baimę, bet dėl bendravimo, kuriame jis atranda įdomųjį save.Pastebėkite MKC vykstančiuose renginiuose jaunimą, vaikus. Kaip jie kalbasi, pokštauja, nerimauja, nurausta, džiaugiasi ir dažniausiai garsiai ir nerūpestingai kvatoja. Būtent taip, kaip būdinga besidžiaugiantiems gyvenimu…