Namas, gimęs iš svajonės

Namo statyba prasideda nuo idėjos, vizijos. Tačiau dar anksčiau reikia imti apie jį svajoti. „Svajonės pildosi, tik reikia labai labai norėti“, – įsitikinusi naujo, šiuolaikiško namo šeimininkė Giedrė. Visi kiti sprendimai – kiek gali skirti pinigų, kur ir kaip nori statyti, koks bus namo plotas, aukštų ir kambarių skaičius – atėjo ilgų svarstymų, abejonių ir ginčų keliu. Pagaliau pasistatę savo pirmąjį namą ir jame apsigyvenę Giedrė ir Rimas sako, kad jau dabar mato, ką galbūt reikėjo daryti kitaip, tačiau dauguma savo sprendimų jie patenkinti. Jie jokiu būdu netvirtina, kad geriausia viską daryti būtent taip. Tiesiog tai jų patirtis, ir galbūt kam nors ji bus įdomi.
Medžiaga – artimiausia medžiui Sienoms sumūryti Rimas pasirinko YTONG akyto betono blokelius.– Nesakau, kad tai pats geriausias sprendimas, – sako jis. – Nuomonių apie juos yra visokių. Vis dėlto tai medžiaga, savo savybėmis, ekologiškumu artimiausia medžiui. Namas išėjo išties šiltas. Šiluma jaučiasi net uždėjus ranką ant sienos. Sakoma, kad iš tokių blokelių statytas namas kvėpuoja.Namo stogas – skardinis, suomiškas. Tai, pasak Rimo, buvo vienas pigesnių ir paprastesnių variantų. Čerpės per sunkios ir pernelyg brangios, o šiferio nesinorėjo.Nors ir iš „šiltų“ medžiagų pastatytas, namas be krosnies neapsieina. Tai, kuo ir kaip bus šildomas namas, – vienas svarbiausių klausimų. Rimas prisipažįsta svarstęs jį ilgai. Norėjosi geoterminio šildymo, tačiau gąsdino didžiulės pradinės investicijos.Rimas pasirinko gana netikėtą variantą – dyzeliniu kuru kūrenamą katilą. Jis tikrai nepigus, nors buvo pirktas parodos metu, su didele nuolaida, ir jo eksploatacija – ne iš pigiųjų.– Vokiškas katilas „Roteks“ patiko tuo, kad jo itin aukštas naudingumo koeficientas – net 100 procentų. Kaminas net šaltas, apie 15–20 laipsnių, iš jo joks dūmelis nerūksta. Be to, jį labai patogu ir paprasta eksploatuoti, – pasakoja Rimas. – Nustatai, kada ir kiek jis turi kūrenti, kada įsijungti ir išsijungti, kokios temperatūros kambariuose pageidauji, ir viskas. Gali ramiai išvykti, nesukdamas galvos, kad susproginės radiatoriai.Beje, radiatorių šiuose namuose ir nėra – visur šildomosios grindys. Specialistai dirbo kaip sau Girdėti skundus ir keiksmus statybininkų, santechnikų, elektrikų ir kitų adresu – įprasta. Kur kas retesnis dalykas – girdėti vien gerus žodžius. Giedrė ir Rimas apie jų namą stačiusius ir įrenginėjusius specialistus negali pasakyti nė vieno blogo žodžio.– Viskas priklauso nuo to, kaip ieškai specialistų, kokius jiems keli reikalavimus, – įsitikinusi Giedrė. – Mano vyras toks krapštukas, jis kol pats visko neišsiaiškina, į viską neįsigilina, tol nieko nepradeda.Tikriausiai todėl ir meistrais nusivilti neteko. Pasak Rimo, puikiai dirbo visi, o santechnikas, elektrikas dirbo kaip sau.– Pavyzdžiui, santechnikui šis darbas – vietoj pomėgio, iš tikrųjų jis dirba kitką. Jis važinėja po parodas užsienyje, labai domisi naujovėmis. Su juo ir dabar draugaujame šeimomis. Ir elektrikas labai nudžiugino – siūlė savo idėjas, negailėjo patarimų ir dirbo iš širdies.Visai išvengti neskandumų, tiesa, nepavyko – buvo problemų su langais – netrukus jie išsiklaipė, o kova su baldininkais iš Kauno dėl pas juos užsakyto stalo ir kėdžių tebesitęsia ir dabar. Giedrė prisipažįsta besigailinti, kad užsisakinėjo baldus Kaune, o ne pas tauragiškius baldininkus.    Minimalizmas nenusibosta Giedrė sako ilgai galvojusi, kokio stiliaus namų norėtų. Ji blaškėsi tarp klasikinio stiliaus ir minimalizmo. Galų gale liko prie minimalizmo.– Dar kurį laiką kirbėjo abejonė, ar neapsirikau. Kol vienąkart apsilankėme pas pažįstamus,įsirengusius klasikinio stiliaus namus. Grįžusi atsidusau su palengvėjimu: ačiū Dievui, kad aš taip nedariau!Vos įžengus pro duris atsiveria didžiulė erdvė: čia ir prieškambaris, ir laiptinė, ir svetainė, ir valgomasis. Virtuvė irgi atskirta tik stikline stumdomąja pertvara, kurią galima atitraukti.Nors kai kurių baldų dar trūksta, erdvė dvelkte dvelkia ramybe ir nuteikia poilsiui. Tokį pojūtį tikriausiai sukuria spalvų gama – daug pilkos spalvos atspalvių ir viena kita sodriai violetinė detalė. Stiliaus vienovę kuria ir pasikartojanti burbulų tema: šviesą atspindinčiais dažais jie neryškiai nupiešti ant vienos sienos, ant matinio pertvaros stiklo, ir netgi šviestuvai atrodo tarsi sulipdyti iš burbulų.Giedrė nepabūgo netgi ir gana tamsios, vos ne betono pilkos, kuri visai nesukelia niūrumo įspūdžio, greičiau – šilumos, jaukumo. Ypač įspūdingai pilkos sienos fone atrodo senoviškas krėslas, aptrauktas violetiniu gobelenu. Nors sumokėti už internetu pirktą krėslą teko nepigiai, o už jo restauravimą – dar daugiau, Giedrė nesigaili – prabangiai atrodančiame krėsle ir ilsėtis patogu.Giedrė tikisi, kad gal kiek šaltoką minimalizmą gerokai sušildys audiniai – jau užsakytos drapiruotės, romanetės, užuolaidos gaminamos Kaune.Name daug LED apšvietimo juostelių, kurios, pasak Rimo, labai taupios ir ilgaamžės. Šviestuvų tik vienas kitas. Užtat visi jie labai originalūs, nestandartiniai. Laiptus apšviečia itin įspūdingas šviestuvas, nutįsęs iš antrojo aukšto.Antrajame aukšte – trys miegamieji: Giedrės ir Rimo ir abiejų vaikų. Prie kiekvieno miegamojo – po vadinamąjį tamsųjį kambarį. Juose telpa viskas, ko nesinori rodyti. Miegamieji neapkrauti daugybe daiktų, užtat harmoningai pratęsia minimalizmo temą.    Dukros kambaryje dėmesio tebelaukia viena siena, kurią buvo sumanyta papuošti fototapetu. Jis pasirodė nekokybiškas, tad siena taip ir liko tuščia. Iš pradžių svarsčiusi apie Niujorko vaizdą, dabar Giedrė jau turi kitą idėją – čia per visą sieną turėtų atsirasti Tauragės vaizdas. Galbūt ją įgyvendinti padės „Reklamos paslaugos“.

Patalynė.