Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Pigiausias krautuvas pirkimo dieną nebūtinai yra ekonomiškiausias po trejų ar penkerių metų. Lyginant elektrinį, dyzelinį ir dujinį modelį, reikia skaičiuoti ne vien energijos ar degalų kainą. Į bendrą eksploatacijos kainą patenka techninė priežiūra, prastovos, akumuliatoriai arba degalai, darbo intensyvumas ir net tai, ar technika pasirinktoje aplinkoje apskritai gali būti efektyviai naudojama.
Todėl universalaus laimėtojo nėra. Ekonomiškiausias yra tas variantas, kurio techninės savybės geriausiai sutampa su konkrečiu darbo ciklu.
Trys pavaros – trys skirtingos ekonomikos
| Variantas | Kur stipriausias | Į ką būtina įtraukti skaičiuojant kaštus |
| Elektrinis | Sandėliai, uždaros patalpos, prognozuojamas darbas | Elektra, akumuliatorius, įkrovimo infrastruktūra |
| Dujinis | Mišrus darbas viduje ir lauke, jei sąlygos tam tinkamos | LPG, variklio priežiūra, balionų logistika |
| Dyzelinis | Intensyvus darbas lauke | Dyzelinas, variklio ir emisijų sistemų priežiūra |
Elektrinis krautuvas turi mažiau vidaus degimo varikliui būdingų priežiūros elementų, tačiau jo ekonomika priklauso nuo energijos sistemos. Jei technika turi dirbti keliomis pamainomis, svarbu, ar naudojamas švino rūgšties, ar ličio jonų akumuliatorius ir kaip organizuojamas įkrovimas.
Dyzelinis autokrautuvas savo ruožtu nepririšamas prie įkrovimo vietos. Tai gali būti labai svarbu intensyvioje lauko aikštelėje. Dujinis modelis užima tarpinę poziciją ir gali būti patogus, kai ta pati technika naudojama skirtingose darbo zonose, tačiau patalpų vėdinimo ir saugos sąlygos turi būti tinkamos.
Prastova irgi turi kainą
Tarkime, du krautuvai energijai per mėnesį išleidžia skirtingas sumas. Iš pirmo žvilgsnio pigesnis aiškus. Tačiau jeigu mažesnes energijos sąnaudas turintis krautuvas dėl netinkamai suplanuoto įkrovimo reguliariai negali užbaigti pamainos, vien energijos sąnaudų palyginimas praranda prasmę.
Tas pats galioja remontui. Senesnis vidaus degimo krautuvas gali būti nupirktas už patrauklią kainą, tačiau dažnesnės prastovos, detalės ir serviso darbai keičia visą ekonominį vaizdą. Dėl to krautuvų remontas turėtų būti vertinamas ne kaip atsitiktinė išlaida sugedus technikai, o kaip dalis viso jos eksploatacijos plano.
Prevencinė priežiūra ypač svarbi intensyviai naudojamam parkui. Net nedidelis gedimas gali tapti brangus, jeigu dėl jo sustoja pakrovimas, gamybos linija ar transporto išleidimas.
Kada elektrinis variantas įgyja ekonominį pranašumą?
Elektrinė technika ypač logiška, kai darbo grafikas prognozuojamas, yra įkrovimo infrastruktūra ir didžioji dalis operacijų vyksta sandėlyje. Ličio jonų technologija papildomai leidžia išnaudoti trumpas pertraukas tarp darbų įkrovimui, todėl tam tikrose daugiapamainėse operacijose galima mažinti su baterijų keitimu susijusias prastovas.
Dyzelinis modelis savo pranašumą išlaiko ten, kur svarbiausia ilgas intensyvus darbas lauke ir greitas energijos papildymas. Dujinis gali būti kompromisas mišrioms operacijoms.
Todėl ekonomiškumą verta skaičiuoti pagal vieną darbo valandą arba atliktą operaciją, o ne vien pagal kuro čekį. Į skaičiavimą turėtų patekti įsigijimas ar nuoma, energija, periodinis servisas, prognozuojamas remontas ir prastovos.
Tik tada galima pagrįstai pasakyti, kuris krautuvas konkrečiai įmonei yra pigiausias kasdieniam darbui. Kitame sandėlyje, turinčiame kitokį grafiką ir darbo aplinką, rezultatas gali būti visiškai priešingas.
Užs. Nr.202
