Daugiabučių gyventojai renovacijai pritaria, bet tik už svetimus pinigus

Daugiabučių renovacija Tauragėje palaipsniui įsibėgėja. Sutikusieji atnaujinti savo būstus jau džiaugiasi mažomis sąskaitomis už šildymą, o tie, kuriems renovacija dar tik „gresia“, bėgioja it akis išdegę ir teiraujasi, kas jų laukia, kodėl renkamasi renovuoti būtent jų, o ne kaimynų namą, kodėl renovacijai būtina skolintis pinigų iš banko ir t.t. Akivaizdu – tauragiškiams šiuo klausimu vis dar trūksta informacijos.
 Išsigando paskolosPo „Tauragės kurjerio“ publikacijos, kurioje aprašyta būsima daugiabučių renovacija Tauragės dvaro gatvėje (buvusiame kariniame miestelyje), redakcija sulaukė dar daugiau skaitytojų klausimų nei prieš pirmąją publikaciją. Žmonės įsitikinę, kad rajono valdžia su daugiabučius administruojančios bendrovės UAB „Tauragės butų ūkis“ darbuotojais priešakyje susirengė juos apmulkinti, pasinaudoti jų patiklumu ir, svarbiausia, jų pinigais.– Mes už renovaciją, bet tik ne tokiomis sąlygomis. Aš kaip kvailė viena pirmųjų pasirašiau, kad sutinku. Tada nė neįtariau, kad mane privers eiti į banką ir imti paskolą savo vardu. Kam man tas butas reikalingas, jeigu iki gyvos galvos liksiu prasiskolinusi? Gal įmanoma bankui savo butą parduoti, kol nepraskolintas? – teiravosi Tauragės dvaro 8-ojo namo gyventoja.– Labai keista, kad mes patys, to nė nežinodami, „sutikome“ savo daugiabutį renovuoti savo lėšomis. Bent jau taip rašoma UAB „Tauragės butų ūkis“ dokumentuose. Tai buvo dar gegužę. Tiesa, tada nesureagavome, manėme, renovacija vyks taip, kaip kalbėta žiniasklaidoje: paskolą ims savivaldybė, o mes mokėsime pastovią įmoką kaip paprastus mokesčius. Į paniką puolėme tik rugsėjo mėnesį, gavę kvietimus atvykti į susirinkimą ir pateikti savo asmens duomenis bankui, kuris vertins kiekvieno gyventojo mokumą. Tik tada supratome, į ką įsivėlėme ir kad buvome apgauti, – dėstė į redakciją atskubėjęs Valdimantas.Gyventojai prasiskolinęTauragės dvaro gatvės 8-ojo namo gyventojai pasakojo ne tik savo asmeninę patirtį, dalijosi ir kaimynų patyrimais. Viena jauna moteris esą parpėdino iš eilinio pasiaiškinimo Butų ūkyje nuleista galva: ten jai buvę pasakyta, jeigu nori gauti lengvatas, pašalpas – pasirašyk, o nesirašysi – atsisveikinsi su lengvatomis. Todėl šio namo gyventojai padarė išvadą, kad renovacijai „pritarę“ 51 procentas butų savininkų yra ne kas kita kaip parašų padirbinėjimo, dokumentų klastojimo akcija.– Atvažiuokite pas mus, nuvesiu pas kaimynus parodyti, kaip gyvena tie, kurie pasirašė, kad sutinka imti paskolą namui renovuoti. Jie net valgyti dažnai neturi ko, ką besakyti apie banko paskolą. Kada ir iš ko jie ją išmokės? Kai paaiškėjo tikroji tiesa, kad panorėję renovacijos tapsime banko įkaitais, dalis gyventojų nutarė butais atsikratyti. Bet kas juos „Gorodoke“ pirks? Čia ne taip paprasta nekilnojamąjį turtą parduoti. Ir koks likimas laukia tų butų savininkų, kurie yra iš Lietuvos išvykę? Ar jie irgi pasirašė, sutiko imti paskolas? – klausinėjo mūsų skaitytojai.Renovacija prilyginta varymui į kolūkiusĮ redakciją atskubėjusiųjų nuomone, toks sprendimas renovuoti daugiabutį yra nusikalstamas, antikonstitucinis. Taip žmonių nė sovietai į „kolchozus“ negrūdę. Gyventojai, ateidami į redakciją, pasiruošė: atnešė Tauragės dvaro g. 8 namo gyventojų vardu parengtą raštą. Jame išrikiuoti klausimai UAB „Tauragės butų ūkis“ ir bankui, ketinančiam suteikti paskolą daugiabučio renovacijai. Bankininkų tauragiškiai teiraujasi, ko bankas tikisi skolindamas namui, kuris ir taip yra nemokus, jo skola viršija 36 000 litų? Ir kas laukia būstų paveldėtojų dabartiniams šeimininkams mirus (daugelis jų yra senyvo amžiaus, o paskola imama 20 metų – aut.past.)?Tauragės dvaro gatvė – ne išimtisRenovacijos projekto administratoriaus UAB „Tauragės butų ūkis“ projektų koordinatorė Gintarė Rakauskienė nesutinka su gyventojų išsakytomis mintimis ir ragina kilus neaiškumams kreiptis į ją, o geriausiai būtų, kad gyventojai dažniau lankytųsi susirinkimuose, kur išsami informacija skelbiama aiškiai ir viešai.– Paprastai tokių klausimų kyla tiems, kurie nelanko susirinkimų. Pas mane nebuvo atėjęs nė vienas Tauragės dvaro gatvės 8-ojo namo gyventojas. Į tai, ką išgirdau, galiu atsakyti taip: gegužės mėnesį buvo tariamasi dėl techninių dokumentų rengimo. Tai pirminė informacija, neturinti reikšmės renovacijos finansavimo modeliui. Rugsėjo mėnesį jau tvirtinome namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą. Tąsyk buvo sprendžiami gyventojus liečiantys piniginiai reikalai. Todėl ir prašėme atsinešti savo asmens dokumentus. Tačiau asmeninis gyventojų mokumas ar nemokumas renovacijos finansavimui įtakos neturi. Ir jokio kito modelio, apie kurį kalba gyventojai, paprasčiausiai nėra. Taip, buvo laikotarpis, kai politikai, keldami savo reitingus, garsiai dėstė mintis, kokį siūlytų renovacijos finansavimo modelį. Bet šito Lietuvoje nebuvo, nėra ir vargu ar kada bus. Yra vienokia renovacija, viena programa, pagal kurią daugiabučiai renovuojami, ir yra du paskolos ėmimo būdai. Vienu atveju paskolą ima projekto administratorius (savivaldybė), kitu – gyventojai. Pagal savivaldybės administracijos patvirtintą modelį Tauragėje bus renovuojama 16 daugiabučių, visi kiti – gyventojų vardu. Tačiau, kaip ne kartą esame kalbėję, ši paskola yra siejama ne su konkrečiu asmenimi, o su butu. Kitaip sakant, butą parduodant ar paveldint paskola perkeliama kitam savininkui. O jeigu dabartinis šeimininkas gauna kompensaciją, jam už paskolą apskritai nereikės atsiskaitinėti. Be to, bute po dabartinio šeimininko gyvensiantis asmuo mokės procentus tik nuo likusios sumos, – vardija G.Rakauskienė.Pašnekovė primena, kad per praėjusius metus jau pasitaikė atvejų, kai renovuotame name keitėsi savininkai. Jokių problemų parduodant ar perrašant butą neiškilo. Tvarkant dokumentus pas notarą Butų ūkis pateikia pažymą, kokia yra likusi neišmokėta paskolos dalis.– Galbūt gyventojams atrodo kitaip, bet su banku sutartį sudarome mes. Tad bankas tikrina kiekvieną mūsų žingsnį. Bankininkai neleistų mums klysti, – baigdama pokalbį, tauragiškius ramino projekto koordinatorė.Nepatenkintų  yra daugiauLRS nario Dariaus Petrošiaus padėjėjas Povilas Gargasas sako, kad nemažai nepasitikinčiųjų renovacijos idėja užsuka ir pas parlamentarą.– Yra žmonių, kurie iki šiol gyvena nerenovuotame name, nes niekaip nesusitaria dėl to, kiek ir ką reikia renovuoti. Kiti teiraujasi, kiek pasibaigus renovacijai reikia mokėti už šildymą, jeigu viename bute yra du radiatoriai, o kitame – penki. Į šiuos klausimus galima tik atsakyti, LRS narys čia niekuo padėti negali. Civilinis kodeksas numato, kad bet kokie remonto darbai turi būti apmokami atsižvelgiant į gyvenamojo namo naudingąjį plotą, o ne į kambarių ar radiatorių skaičių. Tauragiškiai, nerimaujantys, kad renovacijos projektus rengiantys asmenys gali juos apgauti, galiu pasakyti, kad čia nieko neįmanoma padaryti „iš akies“. Viskas kruopščiai skaičiuojama, derinama laikantis įstatymuose numatytų procedūrų. Dėl renovacijos finansavimo modelio pasirinkimo, patvirtinu G.Rakauskienės žodžius: šalyje kol kas egzistuoja tik du modeliai. Jeigu Tauragės dvaro g. 8-ojo namo gyventojai nesutinka su pasiūlytu variantu, renovacijos pasiruošimo laikotarpiu, t.y. kol pati renovacija dar neprasidėjo, gali reikšti pretenzijas, atsiimti paraišką. Tačiau pirmiausia gyventojams rekomenduoju sušaukti susirinkimą ir viską išsiaiškinti. Gali būti, kad susirinkimo metu paaiškės, jog didžioji dauguma butų savininkų pasisako už tokį renovacijos finansavimo modelį. Mat daugelis įsivaizduoja, kad balsavimas rengiamas rankos pakėlimu. Ne. Pakanka, kad buvo surinkti gyventojų, išreiškusių savo valią, parašai. Vis dar gaji nuomonė, jog pasirūpinti mumis turi kažkas kitas. Gali prireikti dar 50 metų, kad žmonių sąmonė pasikeistų ir imtume suvokti, kad tik mes kiekvienas asmeniškai esame atsakingi už savo gerovę. Visas pasaulis seniai taip gyvena, turime išmokti ir mes, – kalbėjo buvęs prokuroras P.Gargasas.Pasak pašnekovo, klausimas skambėtų kur kas rimčiau, jeigu gyventojai teirautųsi, kas atsakingas, kad renovacija būtų atlikta kokybiškai. Renovuoto namo kokybės, pasak pašnekovo, negali patikrinti niekas.– Pėsčiųjų, dviratininkų takus, pats mačiau, kruopščiai tikrina: žiūri, ar supilti visi sluoksniai, ar atitinka sluoksnių storiai ir t.t. O kaip patikrinti, ko ir kiek įdėta į renovuoto namo sienas? Ir kas yra svarbiau: pėsčiųjų takas ar gyvenamasis namas? – retoriškai teiravosi pašnekovas.Modelį galima rinktisPasak Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Algirdo Mosėjaus, Savivaldybė Tauragės dvaro g. 8 name yra įsigijusi 9 butus.– Tiek ten yra socialinių būstų. Tiek kartų ir pasirašiau, kad sutinku, jog namas būtų renovuotas. Įstatymas numato, kad išreikšti visų gyventojų valią turi teisę 50+1 butas. Jeigu, tarkime, daugiabutyje savivaldybė valdytų 51 butą, likusių gyventojų valios nė nereikėtų klausti. Kai savivaldybė paskolą ima savo vardu, gyventojai už šildymą moka tik 10 proc. mažiau. Likę po renovacijos namo sutaupyti pinigai keliauja į sąskaitą renovavimo paskolai dengti. Senasis modelis, dar vadinamas JESSICA modeliu, irgi naudotinas. Suma, kurią reikia mokėti gyventojams, nesikeičia. Tik paskola apiforminama kitu būdu – sutartimis su butų savininkais. Tačiau esmė išlieka ta pati: vidutiniška suma nesiskiria ir ją abiem atvejais tenka mokėti patiems gyventojams. Jeigu Tauragės dvaro gatvės gyventojai redakcijai skundžiasi dėl netinkamai, jų manymu, parinkto finansavimo modelio, menka bėda. Tegul kreipiasi į Savivaldybę, ir jį pakeisime. Viskas įmanoma. Žmonės gali patys laisva valia nuspręsti, koks modelis jiems priimtinesnis, – sakė A.Mosėjus.Tauragiškiams siūlomas modelis – geresnisRespublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, lygindamas du Tauragėje įgyvendinamus renovacijos finansavimo modelius, labiau palaiko JESSICA. Jį pašnekovas įvardija kaip lankstesnį ir labiau gyventojams tinkamą:– Abi finansavimo programos beveik vienodos: išlieka tie patys reikalavimai, tikslai ir finansavimo šaltiniai. Tik JESSICA labiau tinka tiems daugiabučiams, kuriuose yra arba bendrijos, arba gerai organizuota pati gyventojų bendruomenė. Dažniausiai jie nelaukia, kol namas bus nugyventas tiek, kad už šilumą reikėtų mokėti didžiulius pinigus. Valstybės remiamoji programa visų pirma orientuota į tuos namus, kur šilumos energijos suvartojama daugiausiai. Tie, kurie naudojasi JESSICA programa, visų pirma išlošia todėl, kad jie patys priima sprendimus. O ten, kur modernizacija vyksta „iš po pagalio“, atsiras trečias asmuo – tarpininkas, valstybės, kitaip tariant, savivaldybės paskirtasis administratorius, kuris bus įpareigotas rūpintis gyventojais. Šis modelis iš pirmo žvilgsnio atrodo „saugesnis“. Tačiau kol vyks renovacija, šis tarpininkas gaus 35 ct už 1 kv. m modernizuojamo namo ploto, administruos investicinio projekto priežiūrą. Bet pasibaigus renovacijai liks „kupra“ – kreditas, laikui bėgant gali išlįsti smulkių defektų – kas eis į teismą? Valstybė šių klausimų neišsprendė. O įsijungus į JESSICA programą tokių klausimų kilti neturėtų: visi jie išspręsti sutartimis. Kaip Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas, linkiu visiems, kol yra galimybė, čiupti „už ragų“ JESSICA: tai geresnis, greitesnis ir pigesnis daugiabučių renovacijos būdas, ypač tiems gyventojams, kurie yra organizuoti ir turi gerus administratorius.