Draustinis bus įsteigtas prieš ūkininkų valią

Antradienį Tauragės rajono savivaldybės administracijos salėje vyko valstybinių Laukėsos ir Meškų botaninių zoologinių draustinių projektų viešas svarstymas. Jame dalyvavo Aplinkos ministerijos, Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Viešvilės rezervato atstovai, suinteresuoti ūkininkai, miškų savininkai, medžiotojai, savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Balašaitis, Kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramutė Noreikienė, vyriausioji architektė Šarūnė Beitaitė, Gaurės seniūnijos žemės ūkio specialistas, rajono Tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Antanavičius, Tauragės miškų urėdo pavaduotojas Antanas Gaudiešius, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Laukėsa –WTL“ direktorius Albinas Černauskas.
Ūkininkai ir verslininkai nepritaria Turbūt dar niekada į jokio projekto svarstymą nebuvo susirinkę tiek daug suinteresuotų žmonių, ypač iš kaimo. Šį kartą buvo kitaip dėl to, kad žmonių nuosava žemė ir miškas pateks į draustinius, kur veikla ribojama. Svarstymas užtruko ilgiau negu dvi valandas.  „Tauragės kurjeryje“ jau buvo rašyta apie Meškų ir Milaičių kaimų ūkininkų susirūpinimą, kad dalis jų nuosavų žemės sklypų patenka į suprojektuotą Meškų botaninio zoologinio draustinio teritoriją (plotas 274 ha), kurioje bus saugomi reti drugeliai – kraujalakiniai melsviai ir didieji auksinukai. Septyni ūkininkai, įsibaiminę, kad saugodami drugelius nebegalės laiku šienauti pievų, bus ribojamas gyvulių skaičius, savo neigiamą nuomonę išreiškė raštu. Į salę susirinko apie 60 žemės ir miško savininkų, nes buvo aptariamas ir kitas projektas – Laukėsos botaninio zoologinio draustinio (plotas 2378,98 ha), kuriame bus saugomi Šneiderio krimvabaliai. Pastarojo draustinio steigimas susikerta su Laukėsos durpių įmonės, Miškų urėdijos ir privačių miškų savininkų interesais. Žemės, miško savininkai ir teritorijų valdytojai taip pat nepritaria draustinio steigimui. Nuomonę pareiškė ir raštu.Miškininkų nepritarimo nebus paisoma Nuomonę dėl to, kad 781 hektaras valstybinių miškų, kuriuos valdo Tauragės miškų urėdija, patenka į Laukėsos botaninio zoologinio draustinio teritoriją, raštu pareiškė urėdas Paulius Martinavičius, žodžiu išsakė projekto aptarime dalyvavęs jo pavaduotojas A.Gaudiešius. Buvo nurodyta, kad urėdijos valdomoje teritorijoje yra 2903 ha rezervacinių miškų – 8,3 proc., nors miškų sertifikavimo standartas reikalauja, kad tik ne mažiau kaip 5 proc. miško ploto išliktų natūralios būklės, kur nebūtų vykdoma jokia veikla. Reiškiamas įsitikinimas, kad tik dabar atrastam krimvabaliui ūkininkavimas miškuose iki šiol nepakenkė. Teigiama, kad jie ir ateityje nenukentės, nes visose kirtavietėse paliekamos sausos pušys ir biologinės įvairovės medžiai. Rašoma, kad Tauragės miškų urėdija nesutinka su steigiamo Laukėsos botaninio zoologinio draustinio ribomis, siūloma draustinio ribas nustatyti Laukėsos pelkės ribomis.Durpių įmonės vadovas A.Černauskas padėkojo projektuotojams, kad atsižvelgė į kai kuriuos prašymus, tačiau minėjo, jog durpyną 99 metams išsinuomojęs įmonės savininkas iš Vokietijos dėl draustinio steigimo taip pat patirs sunkumų. Tačiau urėdijos valdomi miškai ir įmonės eksploatuojamas durpynas yra valstybės.Su ūkininkais kalba nebaigta Meškų ir Laukėsos biologinių zoologinių draustinių projektus pristatė Aplinkos ministerijos ir Valstybinio žemėtvarkos instituto atstovai Algirdas Rimavičius ir Renata Gerasimovienė. Šalyje numatyta steigti 19 draustinių, du jų – Tauragės rajone. Į steigiamų draustinių teritorijas patenka 86 savininkų žemės ir miškų plotai, 64 pasirašė, kad su tuo nesutinka. Meškų ir Milaičių kaimo ūkininkai dėl to kreipėsi ir į merą, todėl projekto aptarime dalyvavęs rajono savivaldybės administracijos direktorius K.Balašaitis projekto rengėjams siūlė pirmiausia susitarti su ūkininkais.Pristatant projektus susirinkusieji mažai jais domėjosi, norėjo kuo greičiau sužinoti, kokios įtakos tai turės jų verslui ir gyvenimui, klausė, replikavo. Pristatantieji projektus ramino, kad tie ūkininkai, kurie nepretenduos gauti išmokų (138 Lt už ha per metus), neprivalės laikytis kai kurių apribojimų, galės ūkininkauti kaip iki šiol, tik negalės plėsti ūkio. O už skatinamąsias veiklas numatytos solidžios išmokos – nuo 338 iki 791 Lt. Be to, lieka ir visos kitos anksčiau gautos išmokos. Įvairios išmokos už skatinamas veiklas numatytos ir miškų savininkams. Sužinojus, kad ir be ūkininkų sutikimo jų nuosava žemė gali būti įjungta į draustinio teritoriją, salė nuščiuvo. Vėliau pradėjo klausinėti konkrečių dalykų: ar būtinai žolę reikės pjauti tik liepos viduryje, kur ją dėti, kaip bus su ekologiniais ūkiais. Aplinkos ministerijos atstovas sakė, kad draustinių ribos buvo koreguojamos, esant rimtam pagrindui, dar gali būti šiek tiek koreguojamos, pažadėjo, kad į kiekvieną žemės ar miško savininko raštu pateiktą nuomonę bus atsakyta, galbūt surengtas ir dar vienas svarstymas.Pasisekė tik medžiotojams – jie sužinojo, kad Laukėsos biologiniame draustinyje jiems nebus jokių apribojimų, tik statomiems laikiniems statiniams bus reikalingi suderinimai su kai kuriomis institucijomis.