Garbiam muzikantui – 90

Žymiam Tauragės krašto bandonininkui, muzikos instrumentų meistrui Aleksui Jokubauskui šiandien sukanka 90 metų. Gimė Aleksas 1919 m. liepos 10 d. Tauragės apskrities Skaudvilės valsčiaus Nosaičių kaime. Jo tėvelis Juozas Jokubauskas buvo ne tik garsus muzikantas, bet ir bandonijų bei smuikų meistras, savo rankomis pagaminęs ne vieną bandoniją.
  Aleksas Jokubauskas. R.Vaiktaus foto Paauglystėje Aleksas Jokubauskas padėjo tėvams dirbti ūkyje, laisvalaikiu mėgo žaisti krepšinį ir futbolą, atstovavo Skaudvilės komandai. Skaudvilėje anuo metu buvusi stipri sporto organizacija. Groti pradėjo maždaug nuo 13 metų pradžios mokykloj. Iš pradžių bandonija, tiksliau vadinamąja amerikoniška „koncertina“, panašia grojo ir tėvas. Vėliau griežė armonika, savotiškos rūšies ir savito grojimo vokiška armonika. 1945–1946 m. Skaudvilėje jau veikė šokių salė. Ten Aleksas grojo itališku akordeonu kartu su kitais muzikantais smuikininkais. Vėliau, maždaug iki 1959 metų, A.Jokubauskas dažnai grodavęs vestuvėse su akordeonininku Grikšeliu, gyvenusiu netoli Adakavo, ir jo žmona, pritardavusia mušamaisiais. Anksčiau dar buvęs toks muzikantas Šimaitis. Smuiku A.Jokubauskas išmokęs groti žymiai vėliau. Tėvas smuikų negamino, tik taisė. Kartą atnešęs kažkas tėvui pataisyti smuikelį. Sakąs: „Va, sūnui nupirk“. Paauglys patampęs, pacypinęs. Nepatikę. Jau po karo sugriuvęs smuikas muzikantui Petrui Atkočaičiui, atnešęs A.Jokubauskui pataisyt. Atkočaitis buvo baigęs Amerikoj aukštąją vargonininkų mokyklą, dirbo vargonininku Skaudvilėje. „Suklijavau, pataisiau, pažiūrėjau. Saka – o žinai ką? Aš tau duosiu smuiką vieną, ateik. Aš turiu a penkis, a šešis. Ateik, aš tau duosiu vieną smuikelę už darbą, išsirinksi. Smičių duosiu, viskan, i pamokinsiu grajinti. Tai jis rodi, kaip reik smuiką laikyti, kaip šmičių traukti, kaip šmičiaus dalys į tris dalis skirstos. Davi tas knygas sava iš Amerikas parvežtas, ir jis mokina, kaip teisingai groti. Man patika. Pradėjau grajinti, grajinti. Išsirinkau ten geriausią smuikikę. Ir tikrai buva gera. Kad aš jan šiandien turėčiau! Nebeturiu. Joje įrašas buvo „Amatis“. Gražų balsą turėja. Vestuvėse man ją sudauži. Dabar būčiau sutaisęs aš ją, per kokį 40 metų, kai daug patyrima gavau, o tada aš neįveikiau. Bet aš išmokau groti. Jau man patika. Ir dabar tokią ligą turiu: man anksčiau skaudėdava galvą. Tai kai pradedu groti, nustoj skaudėti. I taip aš pagroju. I dabar aš turiu groti i groti. Smuiki yra paslaptis. Pasitaika, kad atneš pataisyti, tai reik pagroti, sutvarkyti, nutaisyti tą balsą, skambėjimą. Dabar, kur neskamb smuika, aš padarau skambėjimą. Jau tiek įgudau, jaučiu taip, kaip kokį gyvą padarą tą smuiką, tą medį. Man teka tų knygų skaityti, su visais seniais šnekėtis. Visą laiką aš taip i dėjau į galvą viską: ir iš mokslininkų, ir iš kitų meistrų, ir iš tėva daug žinių susirinkau. Nu, i padariau aš smuiką. Turėjau užsiauginęs klevą, jau buva stors, nupjoviau ir laikiau tris metus. Įdėjau į smuikas nugarą. Ir ta smuika gera, skamb. Aš stygas tai gatavas pirkau. Šiaip ieškok kaime senų smuikų, tai medis senas yr. Tai tada sutvarkyk jį, tai bus smuikas. Tai aš taip ir dirbu dabar. Kelis šimtus jau jų išleidau“, – gražiai tarmiškai pasakoja A.Jokubauskas. A.Jokubauskas tebesinaudoja senoviškais įrankiais muzikos instrumentams taisyti ir gaminti: grąžtu („štancą, štancerį“) plieninių bandonijų balsų skylutėms išgręžti, pjūklu dumplėms dirbti, dumplėmis balsams styguoti, įvairiais tonatoriais balsų tonams nustatyti. Daugelis jų sukonstruoti dar jo tėvo. Vienas varžtas smuikams klijuojant suspausti yra net iš XIX amžiaus, su senoviniais savadarbiais sriegiais, kurį naudojęs Skaudvilėje gyvenęs instrumentų meistras Gedminas ir dar Smetonos laikais dovanojęs šį varžtą A.Jokubausko tėvui. A.Jokubauskas tebeturi 1938–1940 metais savo rašytą natų sąsiuvinį su mokėtomis pamėgtomis ir populiariomis melodijomis. Nuo pat įsikūrimo groja bandonija kapeloje „Velnio tuzinas“ (vadovas Romualdas Jurkšaitis).Sugeba A.Jokubauskas ir batsiuviauti. Rodė savo namuose dirbtuvę, kurioje gausu įvairiausių įrankių. Vienas batsiuvio įrankių („gnaibtai“) skirtas išmušti skylėms odoje, kitas – presas – gaminiui suspausti. Tačiau vis kalba krypo ne į batsiuvystę, bet prie muzikos, smuikų, bandonijų. Ši tema Aleksui mielesnė, galėtų pasakoti ir pasakoti.Daug seno bandonijų ir smuikų meistro Alekso Jokubausko amato paslapčių ir pasakojimų apie muzikos instrumentus ir jų taisymą liko užrašyta garso juostoje. Kaip ir jo įgrojimų. Kas domisi, tegu mokosi. A.Jokubauskas niekam negaili gero žodžio ir išminties.Pagal Alekso Jokubausko pasakojimą užrašė Viliutė Ružinskaitė