„Mano pilvas ne nuo alaus, mano pilvas – alui“, – kadaise šypseną sukėlė šmaikštus užrašas ant vyriškų sportinių marškinėlių. Statistika byloja – kasmet Lietuvoje suvartojama vis daugiau alkoholio, alaus parduodama daugiausia. O psichiatrai liūdnai linkčioja galvas: kad prasidėtų alkoholinė psichozė, pakanka kasdien išgerti po vieną butelį alaus.
Pamėgo užsienietišką alųKišenes tuštinanti krizė, rodos, turėjo atimti paskutines „kapeikas“ alui, juolab pernai šio gėrimo kai kurių gamintojų kainos buvo gerokai šoktelėjusios. Anaiptol: Lietuvos statistikos departamentas praneša, jog palyginus su 2009 m., 2010 m. alaus gamyba padidėjo 6 proc. ir 10 proc. šio gėrimo parduodama daugiau. Atėjus sunkmečiui didieji prekiautojai įsigudrino neprarasti pirkėjų: ėmė vežti užsienietišką pigesnį alų. Alaus importas išaugo net 74 proc. Pavyzdžiui, „Maximoje“, Olgos Malaškevičienės, šio prekybos tinklo atstovės spaudai, teigimu, importuojamo alaus kaina per pastaruosius dvejus metus „Maximoje“ sumažėjo 15 procentų.– Apie 50 proc. viso nuperkamo alkoholio sudaro tas, kuriam pritaikytos akcijos. Žinoma, daugiausia parduodama alaus, kurio kaina pritaikius akcijų metu didelę nuolaidą nesiekia 2 Lt, – alaus paklausą komentavo atstovė.„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis taip pat pritaria, kad didžiausios paklausos sulaukia pigiausias alus. Anot abiejų prekybos tinklų gigantų, „dosniausias“ alaus pardavimais yra vasaros sezonas ir, žinoma, savaitgaliai.Alaus danguje nėra– Šio gėrimo savaitgaliais parduodama perpus daugiau nei paprastomis dienomis. Alaus pirkimai akivaizdžiai auga penktadienį po pietų, – sako O.Malaškevičienė.Dažniausiai būtent savaitgaliais, kaip rodo policijos suvestinės, įvyksta ir daugiausia avarijų. 2010 metais, palyginti su praėjusiais, neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo net 23 procentais. Juose žuvo 63, sužeisti 699 žmonės. Liūdina ne tik girtų „ratuotų riterių“ mirtini pasivažinėjimai, bet ir tų, kuriems ir pėstiems išgėrus „jūra iki kelių“.– Europoje 1 iš 4 15–29 metų vyrų miršta dėl alkoholio, tai pagrindinė nelaimingų atsitikimų, traumų ir smurto priežastis. Vaikų, paauglių ir jauno amžiaus žmonių pagrindinė mirties priežastis yra nelaimingi atsitikimai ir sužalojimai vartojant alkoholį. 350 tūkst. 15–16 metų jaunuolių įsivelia į muštynes tik dėl to, kad yra apsvaigę. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu įvyksta 4 iš 10 nužudymų bei 1 iš 6 savižudybių. Ši statistika neabejotinai verčia susimąstyti, – apie padarinius kalbėjo Daiva Genienė, Tauragės visuomenės sveikatos centro vyriausioji viešųjų ryšių specialistė.Girtėjanti jaunoji kartaSpecialistei kelia nerimą „jaunėjantis“ girtuoklių amžius. Anot D.Genienės, pusė centre užregistruotų apsinuodijusių alkoholiu asmenų yra nepilnamečiai.– Pernai medikų pagalbos prireikė trylikai alkoholiu apsinuodijusių žmonių, trys iš jų gydyti Anesteziologijos ir reanimacijos skyriuje. Pavyzdžiui, vienas atvejų: tarp užregistruotų apsinuodijimų pažymėta, kad dvylikametis apsinuodijo išgėręs apie 300 gramų degtinės – vaikišku smalsumu to tikrai nepavadinsi. Medikų pagalbos prireikė ir keturioms alkoholiu apsinuodijusioms draugėms, trys iš jų – keturiolikmetės, viena – metais vyresnė, – centro statistiką analizavo specialistė.Apie liūdnas pasekmes tiems, kurie nesaikingai vartoja alkoholį, puikiai žino ir Tauragės ligoninės psichiatrijos skyriaus gydytojas psichiatras Andrius Kačergius. Mediką labiausiai liūdina ne kenčiančių nuo alkoholizmo ar alkoholinės psichozės ligonių skaičius, o geriančių tėvų įtaka jų atžaloms:– Jei dukra mato nuolat geriantį tėtį, didelė tikimybė, kad jos vyras gers. Tokiai merginai nebus baisu susitikti su geriančiu vaikinu. Tai lyg būtų taip, kad geriantis tėvas užprogramuoja neblaivią ateitį kitoms kartoms.Iki psichozės – keletas savaičių po bokalą alaus kasdienGana bauginantis Lietuvoje besigydančiųjų nuo lėtinio alkoholizmo skaičius. Anot Lietuvos statistikos departamento, pernai gydymo įstaigose gydėsi apie 55 tūkst. priklausomybę alkoholiui turinčių asmenų. Į Tauragės ligoninę dažniausiai kreipiasi (dažniausiai su artimųjų pagalba) kenčiantys tiek nuo alkoholizmo, tiek nuo alkoholinės psichozės. Nors, anot A.Kačergiaus, sergančiųjų alkoholine psichoze, kitaip tariant, baltąja karštine, pastaraisiais metais skaičius linkęs nežymiai mažėti, ligoninėje per metus vidutiniškai tenka gydyti apie 60 tokių ligonių.– Sergantysis alkoholine psichoze, dažniausiai alkoholiniu delyru, kenčia nuo klausos ir regos haliucinacijų: girdi nesančius garsus, balsus, mato neegzistuojančius vabalus, gyvulius ir panašiai. Tai kritinė žmogaus būsena, – pasakoja psichiatras. – Tereikia keletą savaičių kasdien išgerti po butelį alaus, ir staiga nustojus gerti ir ėmus blaivėti jau ima kankinti panašūs simptomai.Jo pasakojimu, ligoninės priimamajame taip pat dažnai pagalbos ieško girtą agresyvų namiškį atvedę artimieji. Medikai yra bejėgiai apsaugoti šeimą nuo girtaujančio namiškio smurto. Tokio dažniausiai agresyviai besielgiančio žmogaus gydyti nėra galimybės (jis kelia pavojų tiek medikams, tiek kitiems ligoniams). Be piktų girtuoklių dar dažniau į priimamąjį įvirsta gydytojų pagalbos maldaujantys jau besipagiriojantys, kitaip tariant, abstinencijos sindromą patiriantys asmenys. Anot A.Kačergiaus, drebulį, pykininimą, širdies daužymąsi, nemigą, baimę, susierzinimą dėl ryškių spalvų, garsų patiriantys pacientai dievagojasi gersiantys saikingai, tačiau ir vėl geria, ir vėl prašo pagalbos.– Nesvarbu, ką geri, kada geri, su kuo geri, nesvarbu, ar vilki kostiumą ir ar turi darbą. Alkoholiku tampama tada, kai nesuvaldai potraukio alkoholiui, kai žinai, kad negali gerti, o geri. Kitaip sakant, jei potraukis valdo žmogų – tai liga, – teigia gydytojas.
Girta diena ne visada „lengvesnė“
Dalintis:
Žymos:
Dalintis:
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai