Į lietuvišką mokyklą amerikietį lydi Biblija

Nedaugelis pastebėjome, kad nuo pernykščio rugsėjo Tauragė praturtėjo dar vienu jaunu piliečiu. Regis, nieko čia keisto, kad gatvėmis vaikštinėja jaunas, aukštas, simpatiškas, nerūpestingai apsirengęs vaikinas. Kas rytą jis žingsniuoja į Tauragės „Versmės“ gimnaziją ir atgal – į verslininkų Rasos ir Vilmanto Liorančų namus. Šis 17 metų šešių pėdų ir dviejų colių (2 metrų ir 4 centimetrų) vaikinas – amerikietis, pagal Rotary mainų programą jau beveik aštuonis mėnesius gyvena ir mokosi Tauragėje.
Benjamino paprašėme mintimis pasidalyti apie tai, kaip jam sekasi lietuviškoje mokykloje, kuo skiriasi jo gimtosios ir mūsų šalies kultūra, socialinė aplinka.  Amerikietis – „Versmės“ gimnazistas Benjaminas Hoffmanas gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaikinas sako, kad jo mažutis miestelis, kuriame gyvena apie 10 tūkstančių gyventojų, – nuostabus gamtos kampelis su miškais, šaltiniais, gatvėmis tipenančiais žvėreliais, kurių nevalia baidyti. Jis didžiuojasi savo miesteliu, į kurį patekti galima važiuojant penkias valandas iš Čikagos. Tačiau Lietuva Benjaminui taip pat labai graži.Pernai, sužinojęs, kad yra tokia Rotary klubo mainų programa, Benjaminas parašė prašymą čionai patekti. Kadangi Benjaminas gerai mokėsi ir buvo pavyzdingas vaikis, konkursą laimėjo. Jau tuomet buvo aišku, į kokį miestą važiuos, kur mokysis, kas jį priglaus. 2008-ųjų rugpjūčio pabaigoje Benas, kaip jį vadina tauragiškiai, atvyko į Lietuvą. Apsigyveno pas Rotary klubo narius Rasą ir Vilmantą Liorančus, nuo rugsėjo pirmosios pradėjo lankyti trečiąją „Versmės” gimnazijos klasę. Domisi Lietuvos istorija Kalbėdamas apie mokymosi skirtumus Lietuvoje ir Amerikoje Benas paminėjo, kad jo gimtojoje šalyje jaunimas mokosi kas savaitę po vieną discipliną. Lietuvoje jis mokosi mėgstamus dalykus – istoriją, matematiką, muziką. Žinoma, lanko ir pamokas pagal Lietuvos mokymo sistemą, tačiau didžiausią dėmesį skiria pastarosioms disciplinoms. Atvykęs Lietuvon vaikinas ypač susidomėjo Lietuvos istorija, nusipirko knygų apie Lietuvą.Kadangi Benjaminui lietuvių kalba buvo it tamsus miškas, papildomas savo pamokas jam pasiūlė gimnazijos mokytoja lituanistė Audronė Anulienė. Ji, beje, vaikinui bene labiausiai patinka iš pedagogų. Šiandien jaunuolis jau pramoko lietuvių kalbos, šį tą supranta. Kai baigs mokslus, pašnekovas tikisi studijuoti kalbas. Lietuviai moksleiviai pareigingesni Vaikinas sako, kad mūsų šalyje moksleiviai pareigingesni. Jie, anot Beno, atsakingiau rengiasi pamokoms, gerbia mokytojus. Amerikoje, šypsosi pašnekovas, kiekvienas moksleivis labiau rūpinasi savimi – daugiau sportuoja, užsiima savo reikalais.Lietuvoje mokytojai, pasak jaunuolio, kur kas tvarkingiau, gražiau rengiasi, yra griežtesni. Amerikoje – atvirkščiai, mokytojams apranga nieko nereiškia – į mokyklą jie ateina mūvėdami džinsus, netgi sportines kelnes, mažiau reikalauja iš moksleivių.Benas pastebi, kad mūsų šalies gyventojai tarsi susivaržę, visur laikosi normų, labiausiai kreipia dėmesį į aprangą. Jei sijonas iki kelių, tai būtinai visos taip ir nešioja, jei nertinis iki kryžkaulio, tai būtinai visos merginos taip rengiasi, tačiau jei paltas iki žemės, būsi visų pastebėtas, ir neduokdie kelnės bus laisvos – būsi pasmerktas. Pats būdamas neįsipareigojęs griežtam aprangos stiliui vaikinas pastebi, kad mūsų šalyje beveik nėra aprangos laisvės.Tačiau vaikinui patinka, kad lietuviai – linksmi žmonės, moka pokštauti, o lietuvės, pasak jo, – gražios. Biblija tarsi talismanas Mokykloje Benas bendrauja vos su vienu kitu vaikinu, nes trukdo kalbos barjeras. Tačiau sako turintis su kuo pažaisti stalo tenisą.– Ypač daug laiko praleidžiu su vienuoliktoke Giedre, šeimininkų, kurių namuose gyvenu, dukra. Ji puikiai kalba angliškai, – patikina jaunuolis. – Vis dėlto dažniausiai būnu namuose.Benjamino kambaryje ant stalo visuomet guli Biblija, kurią vaikinas nešiojasi į mokyklą, vežasi į keliones, skaito namuose. Liorančų namuose – daug knygų. Nemažai jų atsivežė ir Benas. Jis, beje, – nuolatinis Tauragės viešosios bibliotekos skaitytojas.  Sulyso 22 kilogramais Vaikinas atvirauja, kad lietuviai, jo nuomone, valgo sveiką maistą. Labiausiai jis mėgsta karbonadą, košes, patinka cepelinai, pica, bet tik čili, kitokios esančios per prėskos. Mėgsta tik tirštas sriubas, tačiau nemėgsta daržovių, geria daug sulčių, kavos. Benjaminas sako, kad jo tėvai JAV dirba greitojo maisto restorane, pakeliui Benui į mokyklą. Ten Benas ir kirtęs „hamburgerius“, picas taip augindamas nereikalingus kilogramus. Lietuvoje esą kitaip – čia jį „įtėviai“ griežčiau, lietuviškai, prižiūri.– Laikydamasis jūsų mitybos režimo per septynis mėnesius numečiau 22 kilogramus, – pasakojo Benas. Norėtų pamatyti Trakų pilį Vaikiną žavi lietuvių meilė savo kraštui, patriotizmas. Paklaustas, ką gražaus pamatė Lietuvoje, pašnekovas lėtai dėsto:– Su savo „antraisiais tėveliais“ pabuvojau Kryžių kalne, Ventės rage, Palangoje, Klaipėdoje. Vilniuje buvau kaip tik tuo metu, kai Katedros aikštėje vyko fejerverkų šou.Su badmintonininkų komanda Benjaminas turėjo progą pamatyti Daniją, Vokietiją. Svajoja nuvykti į Airiją, kur gyvena jo seneliai, ne mažiau nori pamatyti ir Trakų pilį.