Kalorijų skaičiavimas ir sveikas maistas – ne pelnas

Vis daugiau Lietuvos gyventojų ima domėtis sveika mityba. Viešojo maitinimo įstaigų lankytojams svarbu, ką jie valgo, kokia patiekalų sudėtis, o tiems, kurie laikosi dietos, – ir kaloringumas. Ką apie galimybę meniu nurodyti patiekalų sudėtį ir kaloringumą mano Tauragės kavinių ir restoranų savininkai?
 Kalorijų skaičiavimui – papildomos išlaidos – Kol neišleisti įstatymai, reikalaujantys patiekalų meniu nurodyti patiekalų sudėtį ir kaloringumą, neketiname dėl to sukti galvos. Perdaryti technologines korteles – dideli pinigai. Reikėtų samdyti technologą, mokėti jam atlyginimą, visa tai būtų brangu ir ilgai truktų. Juk visi skaičiuojame kiekvieną litą, – išsakė nuomonę Alfreda Baciuškienė, „Boulingo“ direktorė.Jai pritarė ir „Deizės“ savininkė Janina Butkienė, nemananti, kad patiekalo kaloringumo nurodymas meniu pritrauktų daugiau klientų. Mat, anot jos, žmonėms svarbiausia pavalgyti kuo pigiau. Jau metus restorano klientai vaišinami kiniškos virtuvės patiekalais. Kinas virėjas jų gali pasiūlyti įvairiausių – nuo grybų sriubos iki vištienos. Jų mėgėjai, anot J.Butkienės, jau tapo nuolatiniais klientais.Anot maitinimo įstaigų vadovių, sveikai besimaitinantis žmogus gali ir be meniu nurodyto kaloringumo išsirinkti tokius patiekalus, kokie, jo nuomone, jam sveikiausi. Nori lietuviškų patiekalų Dėl sveikos mitybos reikalavimus atitinkančių patiekalų visiškai galvos nesuka „Mergelių užeigos“ direktorė Rasa Kasiulienė. Anot jos, klientai nori mėsiškų ir bulvinių patiekalų. Kalorijų skaičiavimu jie nesirūpina.– Mes maitiname tradiciškais lietuviškais patiekalais. Mūsų klientai – paprasti žmonės, dažnausiai mėgstantys riebų maistą. Štai garuose kepame kugelį, patiekiame su spirgais. Kai kurie dar ir grietinės paprašo. Žmonės nori pavalgyti sočiai ir skaniai, – sakė „Mergelių užeigos“ direktorė.Anot jos, klientai pirmenybę teikia laiko patikrintiems patiekalams, į mišraines prašo nedėti egzotiškų vaisių.Panašios nuomonės – ir restorano „Banga“ savininkė Daiva Kiminienė. Prieš keletą metų egzotiškų virtuvių patiekalus lankytojams siūlęs restoranas pasimokė – tauragiškiai kalmarų nenori, jie nori karbonadų.– Eksperimentavome – tiekėme kalmarus. Klientai jų nepamėgo. Dabartinės virtuvės tendencija – patiekalų paprastumas. Tobulinamės seminaruose, o juose raginama grįžti prie patiekalų, pagamintų iš mūsų geografinėje zonoje užaugintų gėrybių, tausoti klientų sveikatą, nesiūlyti žiemą „vasarinių“ patiekalų, kurie gaminami, pavyzdžiui, iš šaldytų daržovių, – dėsė D.Kiminienė. Ekologiški patiekalai ir baugina, ir žavi Pasak porą dešimtmečių restoranų verslo patirties turinčios moters, klientai, dažniausiai užsieniečiai, teikia pirmenybę sveikesniam maistui, todėl rinkdamiesi produktus taupyti nesistengia.– Užsieniečiai teiraujasi, iš kokios rūšies mėsos patiekalas pagamintas. Vengiame „sintetinių“ produktų. Pavyzdžiui, renkamės prieskonius be sintetinių dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių, kitaip sakant, natūralius. Naudojame natūralią grietinėlę. Mūsų mėsa – iš vietinių, tauragiškių tiekėjų, – kalbėjo „Bangos“ savininkė.Su D.Kiminiene pasvarstome apie galimybę klientams siūlyti ekologiškus patiekalus:– Kurpiame mintį siūlyti tokius ypatingus patiekalus. Žinoma, Lietuvoje galima rasti ekologiškų ūkių ir gaminti iš jų produkcijos. Ji, žinoma, brangesnė. Kiekvienam restorano savininkui kyla abejonių, ar klientai už sveikus patiekalus sutiks mokėti atitinkamą kainą.