Kas pirmesnis, tas gudresnis

Nors darbai miesto gatvėse vis dar vyksta, akmenimis grįsti grindiniai sklaidosi iš gatvių tarsi rūkas. Vieni kalba, kad akmenys yra gabenami į aikštelę prie miesto kapinių, kiti – kad į buvusias kareivines Vytauto gatvėje, treti nesiliauja skambinę varpais, jog akmenis – visų mūsų turtą – dalijasi miesto valdininkija. Blogiausia, kad pati valdininkija tikros situacijos – kur dingsta miesto gatvių grindinio akmenys – nežino arba tik dangstosi miglotais svaičiojimais.
Rašinys apie nežinia kur dingstančius akmenis „Tauragės kurjeryje“ buvo išspausdintas rugpjūčio mėnesį („Kur dingsta senųjų Tauragės miesto grindinių akmenys?“, Nr.65). Tąsyk kalbintas Tauragės miesto seniūno pavaduotojas Juozas Buikys garantavo, kad akmenys – visų mūsų bendras turtas – yra saugiose rankose, kad grindinių akmenis ketinama panaudoti kituose statybos objektuose. Nuo mūsų pokalbio praėjus maždaug mėnesiui su puse, akmenys iš aikštelės tarp UAB „Dunokai“ ir UAB Tauragės šilumos tinklai ėmė dingti. Gyventojai užfiksavo, kad akmenis čia valo miesto seniūnijos siųsti darbininkai ir krauna bei veža juos į greta esančios šiluma besirūpinančios bendrovės teritoriją. Pagalvojome, kad seniūnija pagaliau rado objektą, kur akmenys bus panaudoti. Tik ramybės nedavė klausimas, kam šilumos tiekėjams reikalingi grindinio akmenys.Seniūnas pyksta ir ironizuoja Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius patikslino, kad nurodytoje aikštelėje buvo saugomi tik Jurbarko gatvės ir Tremtinių kelio grindinio akmenys. Tačiau nuo konkretaus atsakymo į klausimus seniūnas stengėsi išsisukti, nukreipdamas kalbą apie kitą mieste panaudotą turtą, jo dalybas bei tinkamumą naudoti antrą kartą. Galiausiai prispirtas atsakyti seniūnas užpyko. Jis pripažino, kad smėlį, žvyrą, purvą nuo akmenų valo seniūnijos skirti darbininkai.– Ten dirba visuomenininkai, kurie už pašalpas privalo atidirbti po 20 valandų per mėnesį. Į Šilumos tinklų teritoriją akmenis gabename todėl, kad ši organizacija turi technikos ir sutiko dovanai tuos akmenis išgabenti bei užlyginti toje vietoje plytinčią teritoriją, – kalbėjo seniūnas ir priminė, kad miesto seniūnija atlieka tik viešąjį administravimą, akmenimis nei prekiauja, nei rūpinasi. Tačiau netrukus V.Žilius prasitarė, kad dalį akmenų jis pažadėjo dovanoti Dauglaukio bažnyčios grindinio apdailai.– Šito manęs paprašė Tauragės katalikų parapijos klebonas Alvydas Bridikis. Mano supratimu, gerai, kad akmenis, kurie faktiškai turėtų keliauti į sąvartyną, sugalvojome panaudoti tikslingai. Juk tų akmenų likutinė vertė – nulis. Jie oficialiai niekur neegzistuoja, o yra įvardijami kaip gruntas su akmenimis. Tai ar geriau būtų, kad sąvartyne turėtų žmonės juos krapštinėti? – pyko už klausimus miesto galva.Pusiau juokais, pusiau rimtai V.Žilius paaiškino, kad prie jo namų esanti akmenų krūva su miesto grindinių akmenimis neturi nieko bendro.– Žinojau, kad susidomėsite tais akmenimis. Tad skubu paaiškinti, kad neitumėte pas mane, nevargtumėte ir neieškotumėte. Neseniai apžiūrėjau savąją akmenų krūvą, ar yra apvalūs akmenys, ar briaunuoti, kokius kasame iš grindinių. Maniškiai – apvalūs.Nežino, kiek padovanojoPrispeistas pasakyti, kiek akmenų jau nuvalyta ir išgabenta į Dauglaukį, seniūnas nežinojo. Todėl perklausė savo pavaduotojo J.Buikio. Pastarasis paaiškino, kad iki šios dienos į Dauglaukį nugabentos 4 priekabos akmenų, dar dvi priekabas ketinama vežti šiandien (penktadienį, rugsėjo 30 d. – aut.past.).Nuvykome į akmenų aikštelę – Šilumos tinklų darbuotojas į traktorių baigė krauti paskutinius akmenis. Netrukus jo vairuojamas traktorius pasuko į savo teritoriją, o ne į Dauglaukio pusę.Dauglaukyje, prie bažnyčios, radome besidarbuojančius du darbininkus. Aplink bažnyčią matėsi išpiltos kelios akmenų krūvos.Darbininkas, klojantis akmeninę apdailą aplink pamatus, patvirtino:– Akmenys atgabenti iš kažkurios Tauragės gatvės.Vaikinas suskaičiavo, kad atvežtos yra 6–7 priekabos akmenų, ir sakė, kad daugiau jų vežti nebeketinama.„Vežėjas“ žino daugiauŠilumos tinklų generalinis direktorius Vaclovas Karbauskis akmenų kiekį, nugabentą į Dauglaukį, įvertino kur kas tiksliau nei šią paslaugą užsakęs seniūnas.– Akmenimis rūpinamės Tauragės miesto seniūno prašymu. Į Dauglaukį nugabenome gal 7 traktoriaus priekabas. Likusius akmenis vežame į savo teritoriją. To irgi prašė miesto seniūnas. Jis tikino, kad palikti žiemai akmenų valdiškoje neaptvertoje teritorijoje nesaugu – gali kas nors jais susigundyti. Todėl krauname akmenis savo teritorijoje, kol seniūnas nuspręs, ką toliau su jais daryti, – penktadienio popietę paaiškino Šilumos tinklų vadovas.Ieškos skubių sprendimųTauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus patikino, kad grindinių akmenys anaiptol nėra bevertis turtas, kurį galima vežti į sąvartyną. Todėl direktorius ketina artimiausiu metu rasti būdą, kaip tuos akmenis apskaityti, kaip juos parduoti arba dovanoti. Tačiau susiduriama su biurokratinėmis problemomis – savivaldybė ar seniūnija negali užsiimti prekyba ne aukciono būdu.– Šiais laikais akmenys nėra ir negali būti beverčiai. Šitaip mąstant išeitų, kad grindinius gali ardyti visi, kas tik įsigeidžia. Bet taip juk nėra. Kitas reikalas, kad mes negalime lengva ranka tų akmenų pardavinėti. Tokiai veiklai vykdyti reikėtų organizuoti aukcioną. Bet jo organizavimas atsieitų, ko gero, brangiau nei parduodamas turtas. Todėl svarstome įvairias galimybes: galbūt akmenis dovanosime bažnyčioms, mokykloms, kitoms organizacijoms, galbūt rasime būdą, kaip juos parduoti fiziniams asmenims. Manau, tokią tvarką surasime ir pradėsime įgyvendinti jeigu ne per savaitę, tai per dvi – tikrai, – penktadienį sakė A.Mosėjus.Nujaučia, kad turtas – niekienoĮ redakciją paskambinusi Jurbarko gatvėje gyvenanti prisistačiusi moteris teigė, kad nemažą dalį grindinio akmenų į savo sandėliukus susigabeno šios ir gretimų gatvių gyventojai. Redakcijos žurnalistams pavyko užfiksuoti, kaip akmenų prikrauti vežimėliai iš Vytauto gatvės keliauja į privačius kiemus.– Vos pravažiuodavo grindinį ardantis traktorius, žmonės kaipmat būriuodavosi, kas su karučiais, kas su vežimėliais ir visi tempdavo grindinio akmenis namo. Grįžęs specialusis transportas sukabindavo tik tai, kas liko, – pasakoja Jurbarko gatvės gyventoja.Kiek tokių „savo“ turtą į namus parsigabenusių tauragiškių yra iš viso, belieka tik spėlioti. Ko gero, nė neverta prisiminti, kad prieš keletą metų akmenuotą grindinį darbininkai ardė ir dabar rekonstruotoje Bažnyčių gatvėje. Kas jį tada ištąsė ir kur panaudojo, taip ir liko paslaptis.