Kol istorikai svarsto, savivaldybė imasi sprendimų

„Skaudvilės krašto“ bendruomenei  paprašius, visuomenės reikmėms skirtas sklypas Skaudvilės seniūnijoje, Ivangėnų kaime. Prieš priimant šį sprendimą valdantieji ir opozicija „susikibo“.  Ir ne dėl to sklypo skyrimo. Ginčų priežastis – esą vieša paslaptimi tapęs sumanymas ant Karinkalnio pastatyti skulptūrą Margiriui. Opozicija reikalauja istorinio pagrindimo, kad būtent ten vyko Pilėnų mūšis ir kovėsi Margiris. „Istorikai Pilėnų mūšio vietos nenustatė, o mes jau norim ten statyti skulptūrą. Apsijuoksim, jei mūšis vyko ne ten“, –abejones žėrė opozicija.
Pilėnų mūšis – Šilalės, Raseinių ar Tauragės rajonuose?Istoriniai šaltiniai skelbia, kad prieš 683 metus, 1336 m., vasario 25 d., kryžiuočiai sunaikino kunigaikščio Margirio ginamą Pilėnų pilį.„1336 m., vasario 25 d., Vokiečių ordino riteriai apgulė Pilėnų pilį Žemaitijoje, Trapėnų žemėje. Įnirtingai kovėsi gynėjai Pilėnų pilyje, kurios gynybai vadovavo kunigaikštis Margiris. Kryžiuočiai ir jų talkininkai kelias dienas iš visų jėgų puldinėjo pilį, bet lietuviai atkakliai gynėsi. Tik kai pasidarė aišku, kad pilis pasmerkta, pilies gynėjai ryžosi išsižudyti, užuot pasidavę į priešo nelaisvę. Kryžiuočiams įsiveržus į pilį, buvo likęs tik Margiris su savo tarnais, kuris dar gerą valandą narsiai gynėsi iš vieno įtvirtinimo, o kai nebegalėjo gintis, šoko į rūsį, kuriame slėpė savo žmoną, nužudė ją ir pats nusižudė. Pilį kryžiuočiai sudegino ir sulygino su žeme“, – rašoma interneto svetainėje Viduramžių Lietuva.Pilėnų vieta iki šiol tiksliai nenustatyta. Istorikai mano, kad ji buvo Žemaitijoje. Istorikas Alvydas Nikžentaitis mano, kad Pilėnų būta ant Molavėnų (Graužių) piliakalnio Raseinių rajone. Istorikas Tomas Baranauskas spėja Pilėnus buvus Kaltinėnuose, archeologas Gintautas Zabiela – ant Ižiniškių piliakalnio. Prieš keletą dešimtmečių kai kurie istorikai darė prielaidą, kad garsioji Pilėnų pilis stovėjo Dzūkijoje, ant Punios piliakalnio. Ten dzūkai Pilėnų pilies gynėjams netgi paminklą pastatė.Vis tik kronikininkas Vygandas Marburgietis mini Trapėnų-Trepų (Troppen) žemę. Tuomet legendinės pilies piliakalnio ir reikėtų ieškoti kažkur netoli dabartinės Skaudvilės seniūnijos, Trepų kaimo. Viduramžių kronikose aprašyti Trepai yra už trijų kilometrų nuo Skaudvilės, į šiaurės vakarus, o trys kilometrai nuo Skaudvilės į vakarus dunkso senoji Karšuvos žemės sostinė – Ivangėnų–Karšuvos piliakalniai. Ten pat yra Karinkalnis. Būtent Karinkalnio vietovė ir tapo Tauragės rajono savivaldybės tarybos narių karštų diskusijų vieta.Skulptūra gali kainuoti apie 40 tūkstančiųĮ Tauragės rajono savivaldybę kreipęsis „Skaudvilės krašto“ bendruomenės pirmininkas Vidas Bičkus prašė visuomenės poreikiams – socialinei infrastruktūrai plėsti – skirti 44 arų žemės sklypą prie Karinkalnio, Skaudvilės seniūnijoje, Ivangėnų kaime.Užvakar vykusiame tarybos posėdyje valdantieji ir opozicija pritarė prašymui skirti žemės sklypą, tačiau karštai diskutuota dėl vieša paslaptimi tapusio kito prašymo – šioje vietoje pastatyti kinetinę skulptūrą Margiriui. Tam esą gali prireikti apie 40 000 eurų, o gal ir daugiau. Vis tik opoziciją labiau neramino pati vieta. Juk istoriškai nesą nustatyta, jog būtent ant šio piliakalnio vyko Pilėnų mūšis.– Prieš nusprendžiant skirti šį sklypą reikia išnagrinėti istorinę praeitį. Norėtume turėti istorinę išvadą. Ar tikrai tai ta vieta, kad neapsijuoktume. Margirio kovos vietą istorikai, akademikai, profesoriai dešimtmečiais nagrinėja, o mes jau norim įvardinti tą vietą pastatydami Margiriui skulptūrą, – tarybos nariams komitetų posėdyje siūlė neskubėti opozicijos narys, Tauragės krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas.  Tarybos narys sakė pajutęs valdančiųjų apgaulę, esą perdavę sklypą Skaudvilės bendruomenei imsis skulptūros statybos.– Juk bendruomenė ne lapus ten grėbstys, o paminklą Margiriui nori statyti. Pasikvieskim istorikus, kad žinotume, kaip elgtis. Tegul jie pasako, kad ant šio piliakalnio kovėsi Margiris, – kolegai antrino tarybos narys Vaclovas Karbauskis.Valdančiųjų flango narys Raimondas Matemaitis nustebino, esą net jei bus kontraversija, kaip ir Vilnius reklamuojamas kaip Europos „G taškas“, tai vis tiek gerai, nes žmones sudomins, bus reklama.– Ir valdovų rūmų niekas neprisimena, kaip atrodė, bet pastatė ir džiaugiamės, – dar komitetų posėdyje mestelėjo tarybos narys Darius Stankus.Tarybos nariui Pranui Petrošiui paklausus, ar būtina skubiai patenkinti Skaudvilės krašto bendruomenės prašymą ir skirti šį sklypą, R.Matemaitis atsakė, kad savivaldybė vos neprarado žemę, kur dabar stovi Konvencijos paminklas.– Priėmus sprendimą bendruomenė galės dirbti ta linkme. Geriau sutvarkyti sklypą nei netvarkyti. O kai bus įgyvendinamas projektas, tada sėsim ir svarstysim, – sakė rajono meras Dovydas Kaminskas.Prašymą inicijavo ,,Karšuvos būtovės“ prezidentasPrašymą tarybai teikęs Skaudvilės krašto bendruomenės pirmininkas, tarybos narys Vidas Bičkus su žurnaliste nedaugžodžiavo. Anot jo, iniciatyvą dėl skulptūros statymo parodė VšĮ „Karšuvos būtovė“ prezidentas Antanas Gedvilas. A.Gedvilas kreipėsi į jį, kaip bendruomenės pirmininką, kad pateiktų prašymą dėl sklypo skyrimo.A.Gedvilas patvirtino, kad Margirio skulptūrą norima statyti ant Karinkalnio, kuris yra už 7 kilometrų nuo Kryžkalnio, į Prūsijos pusę. A.Gedvilas tikino turįs kuo istoriškai pagrįsti, kad ant Karinkalnio turi būti pastatyta skulptūra Margiriui. Anot jo, Karinkalnis piliavietėje, greičiausiai, turėjęs ūkinę, karinę paskirtį. Redakcijai jis atsiuntė įvairios medžiagos, taip pat ir Gedimino Kulikausko straipsnį, kuriuo jis vadovaujasi pagrįsdamas Margirio skulptūrai parinktą vietą.– Siūloma vieta yra prie pat kelio Ryga–Karaliaučius, kuris kerta pačią tvirtovę, ją padalindamas į dvi dalis. Kelias nutiestas dar XIX amžiaus viduryje. Karinkalnis yra dvidešimčia metrų aukštesnis už aukščiausią Ivangėnų piliakalnį. Šalia kelio yra dėkinga vieta įrengti automobilių pastatymo aikštelę lankytojams, galima įrengti įvykį aprašantį stendą, įrengti laiptus į aukščiausią piliavietės vietą, – dėstė VšĮ „Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas A.Gedvilas.