Laiko apsispręsti dėl sotesnės senatvės lieka vis mažiau

Laiko apsispręsti, kaip kaupti pensijai, lieka vis mažiau – apsisprendimo laikotarpis baigiasi paskutinę lapkričio dieną. Vieni jau apsisprendė, kiti dar atidėlioja sprendimą. Per devynis 2013 metų mėnesius antros pakopos pensijų fondai su gyventojais pasirašė daugiau kaip 39,1 tūkst. naujų sutarčių, pernai šis skaičius buvo perpus mažesnis. Suinteresuotieji pensijų fondų sėkme teigia, kad pasitikėjimą žmonių antros pakopos pensijų fondais vis didėja, o niekaip negalintys apsispręsti būsimieji pensininkai aiškina neturį jokių garantijų, kad tie fondai išliks, nes iš valdančiųjų vis pasigirsta svarstymų, kad fonduose neturėtų dalyvauti valstybė.
Variantų pasirinkti, kaip pasirūpinti savo sotesne senatve dalyvaujant pensijų reformoje, tėra trys. Tikriausiai pravartu juos vėl priminti, juolab kad laiko apsispręsti lieka vis mažiau. Kokie jie, lakoniškai pristato „Sodros“ interneto svetainė: „1. Nekeisti esamos situacijos. Jeigu iki 2013 m. pradžios kaupėte pensiją, į Jūsų sąskaitą privačiame pensijų fonde ir toliau „Sodra“ perves dalį Jūsų socialinio draudimo įmokos (2013 m. – 2,5 proc., nuo 2014 m. – 2 proc.). 2. Sustabdyti kaupimą. Tam reikia parašyti prašymą pensijų fondo valdymo įmonei. Tokiu atveju „Sodra“ į fondą neperves jūsų socialinio draudimo įmokos, o fonde sukauptos lėšos jums bus išmokėtos sulaukus pensinio amžiaus. 3. Kaupti papildomai. Tam reikia parašyti prašymą pensijų fondo valdymo įmonei ir į fondus pervesti dalį savo atlyginimo (nuo 2014 m. – 1 proc., nuo 2016 m. – 2 proc.). Tokiu atveju, be „Sodros“ pervedamos įmokos, iš valstybės biudžeto į jūsų sąskaitą pensijų fonde bus pervedama papildoma įmoka (nuo 2014 m. – 1 proc., nuo 2016 m. – 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje).“Taigi iš esmės ką nors pakeisti galima tik atėjus pas pensijų fondo valdytoją ir pasirinkus pirmąjį arba trečiąjį variantą. Pirmuoju atveju „Sodros“ periodiškai mokama pensija bus keliais litais mažesnė negu mokama tiems, kurie nėra pasirašę sutarties su antrosios pakopos pensijų fondo valdytoju. Trečiuoju atveju būsimos pensijos kaupimui teks kas mėnesį po porą trejetą dešimčių litų skirti iš savo uždirbamų pajamų. Paprasčiausias – antrasis variantas – žada visišką ramybę, nes viskas lieka kaip buvę. Tačiau tai nėra geriausias variantas.Per devynis 2013 metų mėnesius antros pakopos pensijų fondai su gyventojais pasirašė daugiau kaip 39,1 tūkst. naujų sutarčių, nors per tą patį laikotarpį praėjusiais metais šis skaičius buvo perpus mažesnis – 18,6 tūkst. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija vis didėjantį žmonių pasitikėjimą antros pakopos pensijų fondais įvardija kaip gero visos pensijų kaupimo sistemos funkcionavimo požymį. „Matome, kad pensijų fondai įgyja vis didesnį visuomenės pritarimą – būtent naujai pasirašomos sutartys ir nuolat didėjantis jų skaičiaus prieaugis nurodo kryptį, ką galėtų duoti ir toliau stabiliai, be didelių pokyčių veikianti tvarka“, – dėsto Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Pasak jo, Lietuvoje pensijų fondų sistema buvo ne kartą reformuojama, tačiau norint išlaikyti šį gyventojų pasitikėjimą ir jį pateisinti, būtina vyriausybės politika, apsauganti sistemą nuo bet kokių kėsinimųsi ją vėl keisti. Pagal naująjį pensijų kaupimo modelį, naujai pasirašiusieji kaupimo sutartys asmenys sutinka mokėti papildomas įmokas (1 proc. nuo savo gaunamų pajamų 2014 m., 2 proc. – nuo 2016 m.), o valstybė jiems įsipareigoja mokėti papildomą įmoką (1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio 2014 m., 2 proc. – nuo 2016 m.). Š.Ruzgio teigimu, gyventojai, ypač jaunimas, dažniau nei anksčiau renkasi būtent kaupimą savanoriškomis įmokomis ir gaunant valstybės paskatinimą, nes mato realią galimybę sukaupti. Esą daugelis jų suvokia, kad valstybės galimybės pasirūpinti pensijų mokėjimu po kelių dešimtmečių bus ribotos. Anksčiau pasirašę pensijų kaupimo sutartis gyventojai iki gruodžio 1 dienos gali pareikšti ketinimą kaupti papildomai tokiu pat principu, kaip ir naujai pasirašantieji sutartis, arba stabdyti kaupimą. Jeigu per šį laikotarpį jie nepriims jokio sprendimo, į jų sąskaitas bus pervedama minimali įmoka, lygi 2 proc. (nuo 2020 m. – 3,5 proc.) asmens gaunamų pajamų. Ekspertų skaičiavimais, didžiausią valstybės paramą pajus mažas pajamas gaunantys kaupiantieji, nes papildoma valstybės įmoka bus skaičiuojama nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Todėl mažiau uždirbantys iš valstybės gaus didesnę įmoką nei gaunantys didesnius atlyginimus. Beje, ši valstybės skiriama priemoka nedarys jokios įtakos iš „Sodros“ mokamai kaupiančiojo pensijai. Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 100 tūkst. gyventojų. Spalio mėnesio duomenimis, 237 tūkst. iš jų jau apsisprendė mokėti papildomai įmokos dalį savo lėšomis.