Miestas nebetelpa ankštuose marškiniuose

Vizualiai Tauragė seniai yra peraugusi savo ribas – kaip jos tąsa atrodo Butkelių, Taurų, Papušynės kaimai, miestas tartum okupavo Visbutus, artėja link Norkaičių, o Norkaičiai – link miesto. Daugeliui miestelėnų ir priemiestinių kaimų gyventojų rūpi, kada ir kaip galėtų keistis miesto ribos, o kai kurie jų laukia nesulaukia šių pokyčių, nes dalis žemės sklypų priklauso miesto teritorijai, dalis – kaimo, todėl jų savininkai negali žemės įteisinti ir naudotis ja savo nuožiūra – statyti pastatus, parduoti.
 Paskutinis ribų keitimas – 2003-iaisiais Apie Tauragės miesto ribų keitimą „Tauragės kurjerio“ pakalbinta rajono vyriausioji architektė Šarūnė Beitaitė sakė, kad mūsų miesto ribos buvo nustatytos 1974 metais Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos įsaku. Nepriklausomoje Lietuvoje administracinių vienetų ribų nustatymą ir principus reglamentuoja Lietuvos Vyriausybės 1996 metų birželio 3 dienos nutarimu patvirtintos „Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklės“ bei LR vidaus reikalų ministro 2010 metų vasario 9 d. įsakymu patvirtintas „Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo planų rengimo tvarkos aprašas“.Tauragės ribos keistos 2003 m. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu. Šiuo metu Tauragės miestas užima 1403,04 hektaro.– Tauragės miesto bendrajame plane, patvirtintame rajono tarybos 2008 metų lapkričio 13 dienos sprendimu, numatyta Tauragės miesto plėtra – administracinių miesto ribų keitimas: Butkelių, Taurų, Tarailių, Papušynės ir kitų kaimų prijungimas prie miesto. Savivaldybės tinklalapyje galima susipažinti su Tauragės bendrojo plano žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžiniu. Rajono taryba buvo informuota apie administracinių ribų problemas – administracinė miesto riba kerta pastatus, sklypus, jų negalima registruoti ar suformuoti žemės sklypų. 2010 metų lapkričio 17-ąją rajono taryba priėmė sprendimą „Dėl Tauragės miesto ribų keitimo“, – pasakojo Š.Beitaitė. Ilgas procesas  Tai pirminis pagrindinis dokumentui miesto ribų keitimo procesui inicijuoti. Rajono vyriausioji architektė neslėpė, kad miesto ribų keitimas – ilgas procesas. Daug darbų reikia atlikti rajone, o galutinį sprendimą priima šalies Vyriausybė.– Apie šio proceso terminus sunku prognozuoti, nes reikės numatyti lėšų, norint turėti dokumentų rengėją, atlikti viešąjį pirkimą, parengti siūlymus naudojantis ortografiniu žemėlapiu su georeferenciniu pagrindu. Savivaldybės administracija turės organizuoti konsultavimąsi su vietos gyventojais dėl miesto teritorijos ribų keitimo, paskelbti apie vietos gyventojų apklausos vietą, laiką ir laikotarpį (nuo vieno iki dviejų mėnesių), per kurį vietos gyventojai galės susipažinti su pasiūlymais ir pareikšti savo nuomonę. Ji turės daug reikšmės. Šiemet planuojama šias procedūras pradėti, – aiškino Š.Beitaitė. Nori gyventi kaip mieste, o mokėti kaip kaime  Vienos didžiausių rajono seniūnijų – Tauragės kaimiškosios – vadovė Danguolė Jatautienė nuomonės apie miesto plėtrą kaimo vietovių sąskaita neišsakė.– Mes puoselėjame planus, kad Tauruose būtų įkurta seniūnija, kad vietos valdžia priartėtų prie gyventojų. Tačiau bet kokiu atveju sumažėjus seniūnijai mums būtų lengviau dirbti. Ar Butkeliai ir Taurai turi būti prijungti prie miesto, lems gyventojų apklausa, – teigė ji.Tačiau gyventojų nuomonė dėl prijungimo gali būti nepalanki, mat priemiestinių kaimų žmonės nori gyventi kaip mieste – turėti geras, apšviestas gatves, vandentiekio, nuotekų tinklus, norėtų, kad būtų tiekiamas šiltas vanduo, o gyventi pageidauja kaime, nes čia mažesnis žemės mokestis, mažiau reikia mokėti už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Daugiau kaip prieš du dešimtmečius kaimiečiai mažiau mokėdavo ir už elektrą, todėl tada nepritarė kaimų prijungimui prie miesto. Pasak seniūnės, žmonės džiaugiasi į Butkelių ir Taurų kaimus ateinančiais miesto patogumais – rekonstruota Putinų gatve, įgyvendinamais vandentvarkos, aplinkotvarkos projektais, renovuojamu bendruomenės pastatu, todėl kol kas į miestą su savo trobomis „eiti“ gali neskubėti. Plečiasi ir kaimų ribos 2011 metų Vyriausybės nutarimu Tauragės rajone buvo pakeistos kai kurių kaimų ribos, kai kurie kaimai panaikinti ar sujungti su kitais. Šalia Tauragės miesto nebeliko Visbutų ir Galmenų kaimų, jų teritorijos prijungtos prie Norkaičių kaimo. Dabar atrodo, kad viena miesto gatvė tęsiasi nuo geležinkelio iki pat Norkaičių kaimo kito pakraščio, nes turi tą patį vardą – Vytauto. Tačiau Mažonų seniūnas Jonas Samoška sako, kad tai gali būti tolimesnės ateities klausimas, nes tokie projektai brangiai kainuoja.– Be to, kam priemiestinių kaimų gyventojams skubėti būti miestiečiais, jei miesto patogumai ateina pas juos – vandentiekio, nuotekų tinklai, asfaltuotos gatvės, šaligatviai? Pirma buvo prestižiškiau gyventi mieste, dabar labiau norima gyventi priemiestiniuose kaimuose. Prie to prisideda aktyvios kaimų bendruomenės, renovuojami jų pastatai. Kaimai ir be prisijungimo prie Tauragės vejasi miestą. Jeigu čia žmonės gyventų blogiau, gal ir norėtų, kad kaimai būtų prijungti prie miesto. Tačiau kada nors vis tiek ateis laikas jungtis, juk visur miestai prisijungia aplinkinius kaimus, – samprotavo seniūnas J.Samoška. Ribos negali eiti per pastatus ir sklypus Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius dėl miesto plėtros aplinkinių kaimų sąskaita kategoriškos nuomonės neišsakė.– Aš pritarčiau bet kokiam argumentuotam sprendimui – prijungimui ar neprijungimui. Tačiau yra pribrendusi būtinybė nustatyti aiškias miesto ribas, ištaisyti senas klaidas, kad miesto ribos „nekirstų“ pastatų, sklypų, eitų aiškiomis ribomis – palei gatves, griovius, upelius. Dėl to, kad miesto ribos eina per pastatus, sklypus, toje vietoje gyventojai patiria daug nemalonumų, su savo turtu negali elgtis kaip tinkami. Dėl tokių priežasčių vyksta bylinėjimasis ar ilgas aiškinimasis buvusiose Keramikos gamyklos ir Autotransporto įmonės teritorijose. O Žemaičių gatvėje vieni pastatai priklauso miestui, kiti – kaimui, – dalinosi mintimis V.Žilius. Pribrendęs reikalas Pakalbintas apie Tauragės miesto ribų plėtimą rajono meras Pranas Petrošius buvo įsitikinęs, kad šis reikalas yra pribrendęs, nes miestas jau senokai „perlipo“ per savo ribas.– Per susitikimus su gyventojais klausiu jų nuomonės apie priemiestinių kaimų prijungimą prie Tauragės ir sulaukiu teigiamų atsakymų. Prie miesto prijungtose teritorijose palengvėtų sklypų statyboms formavimas, dokumentų tvarkymas, nebereikėtų keisti žemės ūkio žemės paskirties, pagerėtų gatvių priežiūra, apšvietimas. Be to, mums reikia skubėti pasirengti naujai Europos Sąjungos finansavimo 2015–2020 metų programai, todėl būtina kuo greičiau apsispręsti. Tačiau niekas nebus daroma prievarta, atsiklausime gyventojų, – teigė meras P.Petrošius.Pasak jo, reikalai dėl miesto ribų praplėtimo bus pradėti tvarkyti dar šiemet, nes procesas gana ilgai užtrunka. Viską rajone sutvarkius galutinio Vyriausybės sprendimo gali tekti laukti mažiausiai metus.