Neįgaliųjų vežimėliu po miestą – lyg realybės šou

Tauragės mieste tvarkomos viešosios erdvės džiugina daugelį miestelėnų ir svečių. Tačiau kaip jos pritaikytos neįgaliesiems? Tai išsiaiškinti mums padėjo aktyvių tauragiškių, kuriems savo dienas tenka leisti neįgaliųjų vežimėlyje, būrelis.
Kelionę pradėjome nuo Reabilitacijos centro, kur susitikome su Alge, Regina, Rita, Tomu ir Romu.– Jei kas nors Tauragėje parodys man odontologą, į kurio kabinetą galima įvažiuoti neįgaliųjų vežimėliu, bus vertas medalio, – pajuokauja Algė.Pagalbininkų užduotis buvo ne tik atskleisti, su kokiais sunkumais jie susiduria Tauragės gatvėse, bet ir pabūti mūsų gidais.Pirmųjų sunkumų ilgai laukti netekoĮ Bažnyčių gatvę keliavome duobėtais kiemais, kol galop įriedėjome į naujus šaligatvius, kuriais vaikščioti ir grožėtis malonu, bet pernelyg aukšti jų borteliai straipsnio herojams pasirodė neįveikiami. Tie patys borteliai sukliudė pasinaudoti perėjomis ir privertė dalyvius važiuoti plentu.Pasiekus maisto prekių parduotuvę Ritos vežimėlį reikia stumti rankomis, tačiau silpnos moters rankos neįveikė per stataus įvažiavimo. Be aplinkinių pagalbos parduotuvės durys merginai lieka uždarytos. Reginai, sėdinčiai elektriniame vežimėlyje, kelionė į parduotuvę baigėsi dar anksčiau – vežimėlis per platus, kad pravažiuotų šaligatviu, kelią užkirto šaligatvio viduryje augantis medis.– Galime tik pasidžiaugti, kad patekti į didžiuosius prekybos centrus, kaip MAXIMA ir IKI, galima nesunkiai, o kitur dažniausiai neįgaliųjų įvažiavimai yra per statūs arba jų iš viso nėra, – šypteli Algė.Pirmyn į bibliotekąKelionę tęsėme link Tauragės viešosios bibliotekos. Duobėtu šaligatviu sugebėjo važiuoti tik Regina, sėdinti elektriniame vežimėlyje. Važiavo gatve, kur automobilių eismas gana judrus.– Bibliotekos aikštelė labai gražiai sutvarkyta, bet kol patenki į ją, tenka važiuoti aplinkkeliais, – patirtimi dalijosi Regina.Pastebėjęs fotografuojamą neįgaliųjų būrelį, prie mūsų priėjo mero pavaduotojas Silverijus Statkus.– Žiūrime, kaip aplinka pritaikyta neįgaliesiems. Vis kreipiamės į merą, bet problemos nesprendžiamos, – vicemerui sakė Regina.S.Statkus pripažino, kad problemų yra, stengiamasi jas išspręsti. Tačiau klausimas, kodėl atnaujintos gatvės ir viešieji pastatai netinkami neįgaliųjų poreikiams, taip ir liko neatsakytas.O kam tie pinigai?Kovodami su per aukštais borteliais atvykome prie Ūkio banko. Pasižiūrėjus į gražias pastato duris buvo galima važiuoti atgal. Kaip teigė dalyviai, įvažiavimas neįgaliesiems čia visada užrakintas.– Tikriausiai už užrakintų durų jie laiko įvairiausius rakandus, – pajuokauja Rita.Pasiekti bankomatą – beviltiškas reikalas. Tai puikiausiai įrodė ekstremalė Regina, kuri prie bankomato bandė privažiuoti stačia žolėta pakalne.Galutinis tikslas – poliklinikaVažiuojant judrios Dariaus ir Girėno gatvės šaligatviais vėl trukdė per aukšti borteliai ties perėjomis. Algė parodė, kad per juos užvažiuoti ant šaligatvio be aplinkinių pagalbos neįmanoma. Pamačiusi, kaip ji vargsta, viena praeivė bemat pasiūlė savo pagalbą.– Kas nėra susidūrę su tuo, kaip reikia kelti vežimėlį, tam sunku susidoroti su šia užduotimi. Ne kartą mane kėlė ne iš tos pusės, tik pajutau, kad virstu. Tada belieka tik sušukti ir paaiškinti, kaip reikia kelti, – šypteli Rita.Pakeliui link poliklinikos Algė nusprendė apsilankyti vaistinėje. Moteriai važiuoti neįgaliųjų įvažiavimu kainavo daug pastangų. Sunkiai dūsaudama, iš paskutinių jėgų Algė pasiekė savo tikslą.Šalia ir Pirminės sveikatos priežiūros centras. Dalyvių teigimu, didžiausia poliklinikos problema – per siauras liftas. Norint juo pakilti tenka persėsti į kitą vežimėlį, o jei procedūros vyksta rūsyje, vienintelis būdas ten patekti – tik nešti ant rankų.Keletas valandų su neįgaliaisiais atskleidė daug trūkumų. Tik sveiki žmonės to pastebėti negali. Nors jau ne vienerius metus esame Europos Sąjungoje, kurioje neįgaliesiems skiriama daug dėmesio, mūsų mieste, o, tikiu, ir visoje šalyje, kliūčių vežimėliams – begalė…