Neišsipildžiusi pašto viršininko svajonė

Ne visos svajonės išsipildo. Vieni jas mena su skausmu ir nostalgija, kitiems jos grįžta liūdesio akimirkomis. Ir tik mažai kas neišsipildžiusias svajones sugeba paversti hobiu. Taip galima pasakyti apie Viktorą Jokubaitį, Tauragės apskrities centrinio pašto direktorių, dar mokyklos suole pamilusį žydrą dangų raižančius lėktuvus.
„Kalti“ – prosenelis ir senelis  Meile lėktuvams Viktoras „susirgo“ mokydamasis Kvėdarnos vidurinėje mokykloje – prisiskaitė žurnaluose apie lakūnus, konstruktorius, daug žinojo apie du garbingus žemaičius, perskridusius Atlantą – Darių ir Girėną. Lakūnu tapti Viktorui nebuvo lemta. Tačiau jis užregistravo du išradimus, susijusius su aviacija. V.Jokubaitis mano, kad dėl jo pomėgio „kalčiausi“ jo prosenelis ir senelis iš tėvo pusės, abu turėję geras galvas ir miklias rankas. Prosenelis kunigaikščiui Oginskiui buvo sukonstravęs laikrodį ir šautuvą, senelis Dominykas, taip pat gyvenęs netoli Rietavo, gamino kuliamąsias mašinas. Gal todėl i nieko nuostabaus, kad šių vyrų vaikaitis užpatentavo pusiau važiuojantį, pusiau skraidantį aparatą, kuriuo galima mokytis lėktuvą valdyti. Liko nebaigta analogų neturinti skraidyklė – plasnoklis. Baigęs vidurinę mokyklą Viktoras tikėjosi tapti karo lakūnu, bet sutrukdė gydytojų komisija – nors jaunuolis jautėsi esąs sveikas, buvo aktyvus sportininkas, gerų rezultatų pasiekęs lengvojoje atletikoje. Dėl tos pačios priežasties jam, kaip ir bendraamžiui Jurgiui Kairiui, dabar – akrobatinio skraidymo pasaulio čempionui, nepavyko tapti ir civilinės aviacijos lakūnu. Kiek vėliau Jurgis išvažiavo mokytis į aviacijos mechanikų mokyklą Rusijoje, Viktoras – į privalomąją karo tarnybą. Jam pasisekė – tarnavo aviacijos daliniuose Užkaukazėje. Prisipažįsta, kad žiūrint į gražius kaip paukščiai, bet prikimštus įvairiausios įrangos lėktuvus, jam seilė tįsdavusi. Atlikęs tarnybą armijoje V.Jokubaitis įstojo mokytis į Kauno politechnikos institutą. Kaune susitiko su kaltinėniškiu Jurgiu Kairiu, triūsiančiu aviacijos sporto klube. Jis ir Viktorą viliojo ateiti, bet vaikinas turėjo įsipareigojimų savo aukštajai mokyklai – buvo lengvosios atletikos rinktinės narys.Dviejų bendraamžių žemaičių, įsimylėjusių lėktuvus, keliai išsiskyrė. Per pasiekimus aviacijos sporte J.Kairys tapo žinomas visame pasaulyje. O V.Jokubaitis, baigęs aukštąją mokyklą, 1978 metais su paskyrimu atvažiavo į Tauragės keramikos gamyklą. Atsiėmė pagrindinį pašto pastatą – Pirmoji darbovietė, kaip ir pirmoji meilė, atmintyje išlieka visada, – taip apie Keramikos gamyklą kalba V.Jokubaitis ir neslepia, kad iš ten išsinešė įskiepytus grožio daigus, juk pasižiūrėti šios gamyklos žmonės atvažiuodavo iš visos Lietuvos. Išugdytas šeimininko jausmas, meilė grožiui jam padėjo ir pradėjus vadovauti paštui. Šiandien Tauragės apskrities centrinio pašto pagrindinis pastatas traukia akis, o daugelį metų buvo ne tik apšepęs, trumpam net buvo prarastas. Po nepriklausomybės atkūrimo dalydamasi pastatus anuometinė pašto admininistracija nutarė, kad užteks ir priestato, neprentendavo į pagrindinį pastatą, kuriame yra klientų aptarnavimo salė, pigiau būsią nuomotis iš „Telekomo“. Tuomet nebuvo pagalvota, kad nuomos kainą galima kelti iki begalybės.Tačiau su pastatu sekėsi geriau – pašto darbuotojų veteranų ir Tauragės garbės piliečio, tautodailininko Antano Bagdono prašymą parėmė Lietuvos Vyriausybė, už prieinamą kainą prieš pusantro šimto metų statytas pašto pastatas 2000 metais buvo grąžintas Lietuvos paštui. Ateitis parodė, kad „Telekomui“ nebuvo reikalingi ir kiti Tauragėje perduoti pastatai – vienas parduotas, kito, kuriame kadaise buvo pašto užeiga ir joje lankėsi garsusis prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas, dalis taip pat parduota. O paštas vos išsitenka turimose patalpose.Pašto vadovas ir tautodailininkas Steponas Juška kartu su ankstesniais rajono vadovais puoselėjo mintį įamžinti garsaus prancūzo apsilankymą Tauragėje, tačiau iki miesto 500 metų jubiliejaus liko nepastatyti sukurti darbai, o planuoti – nepradėti.Pašto direktorius siekia baigti patalpų remontą, nesutvarkytų patalpų centriniame pašte dar liko maždaug ketvirtadalis. Didžiausias rūpestis – klientų aptarnavimo salė. Bet šioms reikmėms iš AB „Lietuvos paštas“ lėšų galima tikėtis gauti tik kitąmet.Ne svarbiausias, bet reikalingas Iš skaudžių istorijos pamokų prisimename, kad per revoliuciją Rusijoje Leninas davė nurodymą pirmiausia užimti pačius svarbiausius objektus – paštą, telegrafą ir geležinkelį. Per praėjusius dešimtmečius daug kas pasikeitė: atsiradus šiuolaikinėms komunikacijos priemonėms pašto reikšmė smarkiai sumažėjo, telegrafo išvis nebėra, o geležinkelis – nebe toks svarbus, bent tauragiškiams, nes pro Tauragę ir daugelį kitų šalies miestų keleiviniai traukiniai nebevažinėja. Bet vis dar laukiame pašto laiškanešio, atnešančio laikraščius, žurnalus, laiškus. Mieste veikia privati tarnyba, o kaimo gyventojus lanko tik pašto laiškanešiai. Didžiuosiuose miestuose paštai išgyvena krizę – bedarbiai susiranda geriau apmokamus darbus, o iš kitų darboviečių žmonių prisivilioti beveik neįmanoma. Be to, žmonės gąsdinami pašto privatizavimu. – Kol kas nieko nevyksta, bet visame pasaulyje einama pašto paslaugų privatizavimo linkme. Nereikia to bijoti, paštas reikalingas ir jis išliks, – ramina Tauragės apskrities centrinio pašto direktorius V.Jokubaitis. Sąjūdžio dvidešimtmečiui – leidinys Šiemet pažymėsime Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dvidešimtmetį. V.Jokubaitis, buvęs aktyvus Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas, norėtų, kad bent dabar būtų atliktas prieš dešimtmetį ketintas darbas – išleistas leidinukas apie Tauragės rajono sąjūdiečius.- Sąjūdis – unikali vertybė. Jį palaikė visa tauta. Reikia atgaivinti prisiminimus apie jį, kad pajėgtume atsispirti bet kokiai jėgai, nelaimėms, nesėkmėms. Sąjūdis dar gyvuoja ir patalpas turi. Tauragėje tebėra nemažai jo aktyvistų – Valerija Bumbulienė, Sigitas Mičiulis, Stasys Lapė, Jonas Liorančas, Bronius Jagminas, dabartinis Sąjūdžio Tauragės skyriaus vadovas Bronius Martinkus ir kiti, – kalbėjo V.Jokubaitis.Treniruoklis – automobilio ir lėktuvo hibridas Tauragėje V.Jokubaičiui teko dirbti keliose darbovietėse – Keramikos, Skaičiavimo mašinų elementų gamyklose, apskrityje – privatizavimo konsultantu, įkurti savo verslą, dešimt metų vadovauja apskrities paštui. Bet su savo didžiąja meile – aviacija niekada neatsisveikino. Dar tarybiniais metais užpatentavo su tuo susijusį išradimą – automobilio ir lėktuvo pagrindu sukūrė naują transporto priemonę, tinkamą mokytis valdyti lėktuvą, pramogauti. Vėliau šią idėją išplėtojo ir jau šiais laikais užpatentavo.- Mokytis valdyti lėktuvą – pats brangiausias mokslas, todėl labai svarbu sudaryti galimybę iš dalies treniruotis pusiau sklendžiant virš žemės, – aiškino V.Jokubaitis.Jis neslėpė, kad tik suaugęs užfiksavo paauglystės idėją. Nauja transporto priemonė iš pradžių ant žemės remiasi vienu didesniu ratu ir dviem mažais atraminiais ratukais. Įsibėgėjus ją nuo žemės kilsteli gale esantys sparnai, todėl ji ima sklęsti. Šio aparato valdymas – panašus kaip lėktuvo.Kol kas Viktoras teturi iš metalo išraitytą savo išradimo imitaciją, tačiau tikisi pagaminti ir veikiantį modelį, sulaukti, kad jo išradimas būtų pritaikomas praktiškai. Kitose šalyse kuriami technikos parkai, gal kada nors ateis eilė Lietuvai ir Tauragei?