Saulius Lapėnas: „Esu nusiteikęs dirbti“

Rugsėjis pakvietė LR Seimo narius į rudens sesiją. Parlamentaras Saulius LAPĖNAS, dirbantis Seime jau antrą kadenciją, atėjęs į jį per Jurbarko vienmandatę rinkimų apygardą (jai priklauso ir dalis Tauragės rajono), prieš politinių debatų audrą atsakė į „Tauragės kurjerio” korespondento Stasio Rožkos klausimus.
– Prisiminkime diskusiją apie parlamentarų rentas. Štai, seimūnas Vaclovas Karbauskis teigė, kad jis balsavo „už” ne dėl godumo, o iš principo. Ir Jūs – už rentas?  – Rentų sistema taikoma kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, juk gali politikas susirgti, prarasti kvalifikaciją –  kaip grįžti į normalų, visavertį gyvenimą? Nepritariau įstatymo projektui. Svarstymų stadija baigėsi. Nemanau, kad parlamentarai ryžtųsi jį priimti. Prieš artėjančius rinkimus –  nepopuliaru, net pavojinga. Kiekvienas Seimo narys laisva valia išreiškia savo požiūrį ir motyvus, tad kolegų elgsenos neaptarinėsiu. – Rugsėjo dešimtąją darbą pradėjote milijonus litų prarijusioje naujojoje Seimo posėdžių salėje. Prasidėjo sesija, kokia nuotaika ją pasitikote? – Esu nusiteikęs dirbti. Turiu sumanymų. Reikėtų populiarinti, kuruoti Individualiosios veiklos įstatymą, nes dabar Vyriausybė nesuteikia būtinų garantijų individualiai veiklai plėtoti, verslo liudijimai gal ir nepateisino visų smulkiųjų verslininkų lūkesčių, todėl reikalingos korektyvos. Norėčiau inspiruoti ir įstatymų pataisas, susijusias su turizmu. Tai turėtų tiesioginę įtaką Tauragės, Jurbarko rajonams. Apkritai viso regiono ekonominei raidai. Mane čia peikia pasikartojimais, bet galiu pasakyti, kad turizmo ir agroturizmo galimybės, ypač nuostabioje automagistralėje prie dešiniojo Nemuno krato, – neatskleistos, naudojamos kukliai, minimaliai. Laikmetis siūlo ieškoti optimalesnių, racionalesnių tokio verslo plėtros būdų. – Ką manote apie dvigubos pilietybės dilemą?  – Sudėtingas dalykas, manau, kad dviguba pilietybė sukuria dviprasmiškumą: kurios šalies pilietis tu esi? Yra įvairių nuostatų, vieni – už, kiti – prieš. Vadinasi, reikės referendumo. Žvelgiu skeptiškai, ypač į tuos piliečius, kurie per dvigubą pilietybę ieško privilegijų, naudojasi įvairiomis malonėmis, dovanomis. – Esate draudimų, ribojimų šalininkas? – Nepritariu jokiems ribojimams, nes jie – tiesus kelias į šešėlinę ekonomiką. – Kitą rudenį – nauji rinkimai į Seimą. Kaip vertinate Liberalų ir centro sąjungos galimybes turėti keliolika (ar keliasdešimt) vietų naujos kadencijos parlamente. Kai kurie politologai ir spauda tokias viltis interpretuoja ypač skeptiškai? – Toks požiūris – normali politinio gyvenimo išraiška. Jei puola – tai bijo, jei bijo – gerbia, juk galiu ir pajuokauti?.. Žodį tars rinkėjas, o jis visados teisius. Liberalcentristai tuose rinkimuose tikrai turės daug galimybių. Politiniai oponentai visuomet „ieško sliekų ant asfalto”, bet jų ten nėra. – Politikai visad siekia populiarumo, bet dažnas įkrinta į vieną ar kitą duobę. Ar artėjančiuose rinkimuose liberalcentristams nepakenks nuostata dėl progresyvinių mokesčių? Juk jūs – griežti tokios sistemos oponentai.    – Tikrai esu tokios sistemos priešininkas. Ji žlugdytų verslo dinamiką, iškreiptų rinkos ekonomiką. Jau dabar daugiau uždirbantis per proporcinę mokesčių sistemą į valstybės iždą atiduoda daugiau. Be to, toks mokesčių modelis ribotų verslininkų galimybes investuoti savoje valstybėje, čia pat, Lietuvoje, ir neišvengiamai vestų prie lygiavos, o tokią santvarką mes jau turėjome ir žinome, kas iš viso to liko. Suprantu, kad reikia pasirūpinti gydytojais, mokytojais, inžinieriais, kūrybine inteligentija, bet visi šie dalykai turėtų būti gvildenami per valstybės biudžetą, per didelius ir gausius Europos Sąjungos struktūrinius fondus, kurie 2007-2013 metais keis valstybės gyvenimą, Lietuvos veidą.  – Dabar valdžioje socialdemokratai tiesiog glėbesčiuojasi su konservatoriais. Ar tokia būklė naudinga Liberalų ir centro sąjungai, juk esate valdančiųjų dalis? – Liberalcentristų pasiryžimą prisijungti prie valdančiosios parlamento daugumos, suteikti galimybę suburti stabiliai dirbančią Vyriausybę vadinčiau teigiamu, geru žingsniu. Be to, mes pasiūlėme politiniams parneriams savo idėjų: tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai, apskričių reorganizacija (jų mažinimo prasme), gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas iki 20 procentų, daugiabučių renovacija, investicijų jai paieška ir pritraukimas.  – Koks naujas politinis flirtas mezgasi tarp liberalcentristų ir socialliberalų?   – Politika – kompromisų, debatų, politinių šalininkų ieškojimo laukas. Prieš rinkimus kiekviena politinė jėga svarsto, su kuo ir kaip geriau pasiruošti svarbiausiam politikos įvykiui per ketverius metus – Seimo rinkimams. Jau pavadinimai tarsi bylotų, kad šios dvi sąjungos gali rasti bendrų vardiklių, identiškų valstybės reikalų tvarkymo požiūrių. Atėjo metas rasti jungiančias grandis, nes skiriančias dažnai kažkas pametėja iš šalies. Šiandien negaliu pasakyti, ar politinis dialogas tarp liberalcentristų ir Naujosios sąjungos bus sėkmingas, bet jis vyksta ir kai kurie žurnalistai tai praminė projektu 2A (du Artūrai).  – Jūs Seime – jau antra kadencija. Parlamentaru tapote dar būdamas jaunas žmogus. Ar galėjote politikoje realizuoti savąjį „aš”, o gal geriau reikėjo likti savivaldybininku, architektu, verslininku ar dar kuo kitu? – Jei neabejoja, tariasi niekad neklystąs – avinas, tikras kvailys. Po pirmosios kadencijos (2004-ieji metai) buvau įkritęs į vidinių prieštaravimų liūną. Nuėjau ant Mituvos tilto, ilgai žiūrėjau į tekantį vandenį ir svarsčiau. Galop pamažėl atėjo ramybė, suvokimas, kad net vienas Seimo narys, jei dirba daug ir nuoširdžiai, jei nestokoja minčių ir idėjų, gali kažką keisti ar eiti link racionalios kaitos. Visad pažinojau ir jurbarkiečių, ir tauragiškių gyvenimą, jaučiau jo kaitą, supratau, kaip jį galima įtakoti per kokybišką, operatyvią įstatymų leidybos mašiną, todėl ryžausi ir antrąkart.    – Jurbarko vienmandatėje rinkimų apygardoje jau dabar turite konkurentą, kuris stropiai ruošiasi 2008-ųjų Seimo rinkimams, įkūrė ten savo būstinę. Ar tikite, kad galite ir trečiąkart tapti parlamento nariu, o gal jau pavargote nuo politikos? – Kalbate apie socialdemokratą Bronių Paužą. Manyčiau, kad jo veikla Jurbarke yra pozityvi. Žmonės turi pasirinkimo galimybę – gali eiti pas vieną ar kitą Seimo narį. Tikrai nevadinčiau jo savo konkurentu, galop žmonės, atėję prie rinkiminių urnų, patys nuspręs, įvertins darbus ar tik kalbas.