Savivaldybių reitinge Tauragė – 17-ta

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau penktus metus įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Iš didžiųjų savivaldybių šį kartą karūna atiteko Vilniaus miestui. Mažųjų savivaldybių lyderės pirmą kartą dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų ir puikuojasi indekso garbingiausioje vietoje. Tauragės rajono savivaldybė, surinkusi 53,1 balo iš 100, šiemet užima 17 vietą tarp 54 savivaldybių.
Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, atskleidžiančias, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos. Pavyzdžiui, kur palankiausia investuoti, kur geriausiai ir efektyviausiai sutvarkyta švietimo sistema, kur gyventojai turi didžiausias galimybes rinktis.Bendrame didžiųjų savivaldybių reitinge pirmą kartą lyderė – sostinė, aplenkusi ketverius metus karaliavusią Klaipėdą. Tiesa, atotrūkis tarp miestų nedidelis.Tauragės rajono savivaldybė, surinkusi 53,1 balo iš 100, šiemet užima 17 vietą tarp 54 savivaldybių. Geriausiai įvertintos sritys buvo biudžetas, mokesčiai ir švietimas. Mažiau balų Tauragei skirta už transportą, turto valdymą bei investicijas ir plėtrą.Tauragės rajono savivaldybei pakilti reitinge padėjo tai, kad daugiau viešųjų pirkimų buvo vykdyta atvirais būdais (89,7 proc. 2013 m., 100 proc. 2014 m.). Savivaldybės skola sumažėjo nuo 38,8 proc. 2013 m. iki 36,8 proc. 2014 m. Mokesčių sritis gerai įvertinta dėl to, kad vidutinis mokestis už verslo liudijimus buvo vienas mažiausių šalyje. Švietimo srityje balų pridėjo mažas bendrojo lavinimo mokyklų plotas, tenkantis vienam moksleiviui (13,1 kv. m palyginti su 16,5 kv. m vidurkiu). Geriau nei 2013 m. moksleivių išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai taip pat prisidėjo prie aukštesnio Tauragės rajono savivaldybės įvertinimo – 40,4 balo 2013 m., 43,4 balo 2014 m.Turto valdymas būtų įvertintas geriau, jei savivaldybei priklausantis nenaudojamas turtas būtų išparduodamas intensyviau. Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į investicijų ir plėtros sritį – 2013 m. vienam savivaldybės gyventojui teko 374 Eur tiesioginių užsienio investicijų, šalies vidurkis – 1138 Eur.Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai pabrėžia, kad pernai bendra statistika gerėjo: šalyje šiek tiek sumažėjo nedarbas; socialines pašalpas gaunančių gyventojų dalis sumažėjo ketvirtadaliu; beveik 8 proc. padidėjo veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 1,3 proc. padidėjo išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 13 proc. išaugo gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, skaičius.„Rezultatas galėtų būti dar geresnis, tačiau žemyn savivaldybes tempia administracijų veikla. Paradoksalu, kad gyventojų mažėjant, administracijos atvirkščiai – pučiasi. Koją kiša ir noras pačioms teikti ūkines paslaugas: atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo, viešojo transporto. Tai savivaldybėms pernai atnešė 5,4 mln. eurų nuostolį. Savivaldybių valdžios tikrai turi kur pasitempti: mažiau rūpintis, kaip išlaikyti gausias administracijas, nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, nuostolingas įmones, o atvirkščiai – ieškoti būdų pritraukti investuotojus, privatų verslą“, – pažymi Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.