Sodino mišką, o piktžolės pačios užaugo

Telefono skambutis pakvietė apsilankyti Juodpetrių kaimo dalyje, esančioje už geležinkelio. Moteris piktinosi, kad žemės ūkio paskirties žemėje, dviejuose maždaug 6 ha sklypuose,  pasodinus mišką jis apleistas žolėmis ir piktžolėmis, kurios plinta į kaimyninius sklypus. Be to, žmonės abejoja, ar našioje žemėje buvo tikslinga sodinti mišką, nerimauja, kad užaugę medžiai sugadins melioracijos įrenginius.
Mano, kad miškui čia ne vieta Nuvykus į vietą mišku užsodintų plotų reikia gerokai paieškoti, nes viename sklype praėjusių metų rudenį sodinti ąžuoliukai slepiasi aukštoje žolėje, o kitame suvešėjusios piktžolės slepia ne tik liaunus medelius, bet ir kuoliukus, prie kurių jie pririšti. Abu sklypai priglunda prie keliuko, už kurio plyti senas miškas. Tarp mišku užsodintų plotų įsiterpia Danguolės Pielikienės sodyba. Ji pasakojo, kad čia apie 12 hektarų žemės valdė tauragiškis Algis Jonušaitis. Ūkininkė kurį laiką šią žemę iš jo nuomojo. Po to, kai žemę įsigijo kauniečiai Vaišnorai, čia praėjusių metų rudenį buvo pasodintas miškas. Moteris mano, kad šioje pakankamai našioje žemėje nereikėjo sodinti miško, baiminasi, kad paaugusių medžių šaknys gali sugadinti melioracijos įrenginius.Kliūčių nebuvoApie miško sodinimą šiuose sklypuose „Tauragės kurjeris“ pakalbino Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėją Ričardą Ažną.– Gyventojai klysta manydami, kad tik nenašios žemės gali būti apsodintos mišku. Bet kuriuo atveju tenkinami tokie gyventojų prašymai, tik įvairiais atvejais taikoma kita tvarka. Nėra jokių kliūčių žemės ūkio paskirties žemę apsodinti mišku, jei tai numatyta schemoje, o taip yra šiuo atveju. Tada neatsižvelgiama į jos našumą. Našiose žemėse, kuriose pagal schemą nenumatyta sodinti miško, norint tai daryti reikia rengti  projektą, – aiškino R.Ažna.Pasak jo, siekiant apsaugoti drenažo įrenginius miško sodinimo projektą reikia suderinti su savivaldybės Kaimo reikalų skyriumi. Todėl Juodpetrių kaime nebuvo leista mišku apsodinti viso vieno 6 hektarų dydžio sklypo.Piktžolės sodmenų stelbti neturėtųKaip turi būti prižiūrimas žemės ūkio paskirties žemėje pasodintas miškas, už kurį tikimasi gauti išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, „Tauragės kurjeris“ paprašė paaiškinti Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėją Aistę Mileikaitę.„Parama pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ už miško priežiūrą ir apsaugą kasmet išmokama tuomet, kai paramos gavėjas, be kitų dokumentų, pristato Regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) atitinkamas pažymas, kuriose nurodoma, kad miškas pasodintas ir prižiūrėtas pagal patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Projekte būna numatytos konkrečios priemonės miško priežiūrai ir apsaugai. Vienaip ar kitaip, piktžolės sodmenų stelbti neturėtų. Neprižiūrint pasodinto miško taikomos atitinkamos sankcijos. Ar miškas prižiūrėtas taip, kaip nurodyta projekte, kontrolę atlieka RAAD pareigūnas (jei miškas įveistas pavasarį, patikra atliekama pirmaisiais ir trečiaisiais metais po miško įveisimo, jei miškas įveistas rudenį, patikra atliekama antraisiais ir ketvirtaisiais metais po miško pasodinimo). Jei RAAD pareigūnas nustato, kad želdiniai ir (arba) žėliniai neapsaugoti ir neprižiūrėti, kaip numatyta miško želdinimo ir žėlimo projekte, miško priežiūros ir apsaugos išmoka patikrinimo metais nemokama.Tačiau kiekvieną pažeidimo atvejį Nacionalinė mokėjimo agentūra analizuoja individualiai. Apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, galimus piktnaudžiavimo atvejus anonimiškai visą parą informaciją galima pateikti „Pasitikėjimo linijos“ telefonu (85) 260 7901 arba užpildant interneto svetainėje www.nma.lt atitinkamą formą“, –  redakcijai elektroniniu paštu atsiųstame laiške rašo A.Mileikaitė.