„Svarbu, kad požiūris į gyvenimą sutaptų“

Prieš penkiasdešimt metų prisiekę mylėti vienas kitą 74 metų Vytautas ir penkeriais metais jaunesnė Vanda Racevičiai Tauragės civilinės metrikacijos skyriuje iškilmingai minėjo auksines vestuves. Pusę amžiaus drauge gyvenantys sutuoktiniai vienas kitam apie meilę nekalba, negražbyliauja, tačiau rūpinasi vienas kitu. Tai, kad kartu išgyveno šitiek metų, dėkoja ne likimui, o vienas kitam.
  – Svarbiausia, kad sutapo mūsų požiūriai į daugelį gyvenimo dalykų, tada buitinės smulkmenos tampa nebe svarbios, – „Tauragės kurjeriui“ tvirtino Vytautas Vincentas Racevičius.  Susituokti važiavo pakeleivinga mašina Iškilmingai atšvęsti gražią bendro gyvenimo sukaktį Vytautą ir Vandą įkalbėjo ir šventę jiems surengė vaikai, ypač dukra Vida. Pora šventė namuose. Drauge atšokti auksines vestuves jiedu pakvietė per dvidešimtį artimiausių žmonių. Iškilmingai ceremonijai Vytautas ir Vanda pasipuošė naujais apdarais, kitaip nei tada, kai sunkiais pokario laikais tuokėsi  Šilutės metrikacijos skyriuje, o vėliau ir bažnyčioje.- Ir fotografų buvo mažiau, – su užuomina dėl sulaukto žurnalistų dėmesio juokavo Vytautas.  1958 metais balandžio 19 dieną per savo jungtuvių ceremoniją Vanda nevilkėjo balta nuotakos suknele, pasipuošė tuo metu turėta šilkine vyšnių spalvos. Iš Juknaičių kolūkio Kleigonų kaimo, kur jiedu gyveno, į Šilutės metrikacijos skyrių važiavo pakeleivinga mašina. Su jaunavedžių pora į metrikacijos skyrių kartu vyko piršlys, o piršlienę jiedu ten pat susirado. Vadinamoji piršlienė atstovavo ir kitai jaunavedžių porai. Po savaitės, per Sekmines, Vanda ir Vytautas „susišliūbavojo“ bažnyčioje. Į bažnyčią priimti santuokos sakramento Racevičiai važiavo kolūkio sunkvežimiu. Tada kartu su jais jau važiavo abu piršliai – kaimynai Leonas ir Kazimiera Garbaliauskai. Šiandien Leono nebėra, o Kazimiera į auksinį jubiliejų atvykti negalėjo. Pasirodė geriausia Vytautas Vandą pažinojo nuo vaikystės – nuo dešimties metų. Jis neslėpė, kad kolūkyje buvę iš ko žmoną pasirinkti, tačiau Vanda pasirodė geriausia. Kitos buvusios įnoringos, savo valdžią iškart pradėdavo rodyti. Tekėti už Vytauto Vandą ragino ir jos mama.- Mama sakydavo: nerūko, negeria, dirba, kur geresnį rasi. Ir jos žodžiai pasiteisino. Vyras niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu. Bet Vytautas man ir be mamos raginimų patiko. Jis man matematikos uždavinius padėdavo spręsti. Dar tarp mūsų jokios rimtesnės draugystės nebuvo, o aš jau verkiau, kai jis išėjo į armiją, – atviravo Vanda.    Beveik po trejų metų tarnybos kariuomenėje Vytautas grįžo namo. Iš pradžių su Vanda susitikdavo šokiuose, kur ji akordeonu, armonika grieždavo, paskui ėmė į pasimatymus vaikščioti. Padraugavę apie pusmetį susituokė. Skubinti vestuvių esą nebuvo reikalo, tačiau Vytautui reikėjo šeimininkės, kad po darbų grįžęs valgio rastų.  Vertina vyro rūpestingumą Pensinio amžiaus sulaukęs Vytautas tebedirba – jis UAB „Meta“ tekintojas. Prieš išeidamas į darbą šeimos galva karvutę pamelžia, nes žmona svetimų žmonių melžto pieno neprisiverčia gerti. Pati melžti nebeturi sveikatos. Tačiau kiek pajėgia, Vanda dirba daržiuke, šiltnamyje, tvarkosi namie, gamina valgį. Vanda sakė ypač vertinanti vyro rūpestingumą, mokėjimą užjausti. Vyras ją esą vis ragina pailsėti, sveikatą patausoti.  Per penkiasdešimt bendro gyvenimo metų Racevičiams teko nemažai ištverti – bendro gyvenimo pradžioje nuo žaibo kilus gaisrui namas iki pamatų sudegė, Vytautas Kaune, atrakcionų parke, susižalojo koją, vos išvengė amputacijos. Prieš septyniolika metų Vanda patyrė insultą, buvo paralyžiuota dešinioji kūno pusė. Tačiau viską ištvėrė, sako todėl, kad per gyvenimą ėjo kartu, padėdami vienas kitam. Seniau abu mėgdavo žvejoti, tačiau žuvį vyras arba sūnūs turėdavo nuo kabliuko nukabinti. Vanda prisipažįsta, kad ir šiandien bijo gyvos žuvies. Kai buvo jaunesni, abu šachmatais žaisdavo. Tik pralaimėti Vanda nemėgdavo. Brangina vienas kitą Kai tuokėsi, Vandai tik buvo stuktelėję aštuoniolika metų. Po metų gimė sūnus, vėliau kas kelerius metus – dar po vaikutį. Taip Racevičiai susilaukė keturių atžalų – trijų sūnų ir dukros. Šiandien džiaugiasi penkiais vaikaičiais – keturiomis mergaitėmis ir berniuku. Vyriausiai anūkei 26 metai. Ji gyvena Anglijoje. Jauniausiai – metukai.- Komplimentų, gražių žodžių niekada nemėgau sakyti. Kartais juokais kokį meilesnį žodelį pasakau. Už skanų valgį pagiriu, tačiau jei kas negerai – netyliu. Jei gyvenome kartu penkiasdešimtį metų, vadinasi, tikome vienas kitam. Jei žmona nebūtų tikusi, būčiau pametęs, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo Vytautas. – Dėl maisto niekad nesipykome. Jis išvis nemoka pykti. Aš tai smulkmeniška esu, tai ne čia daiktą padėjęs, tai dar kas negerai, – pasakojo Vanda.   Sutuoktiniai tvirtina mokėję branginti vienas kitą ir šeimą. Pasak Vytauto ir Vandos Racevičių, šiais laikais daug skyrybų, nes žmonės nemoka vertinti vienas kito. Pateisinti skyrybas, anot Vandos, galima tik dėl smurto šeimoje ir alkoholizmo.