Tauragės jubiliejui skirtos skulptūros dūla sandėlyje

Vasarą gražiai pažymėjome Tauragės miesto 500 metų jubiliejų, ir iki pat metų pabaigos vyksiantys kultūros renginiai skiriami šiai datai. Bet užklupo įkyruolė mintis: kodėl iki miesto jubiliejaus, kaip buvo žadėta, nepastatytos tautodailininkų išdrožtos ąžuolų skulptūros? Kur jos? Kodėl nebuvo surengtos dar dvi žadėtos medžio drožėjų stovyklos?
Vietos neatsirado Tauragės garbės piliečio, tautodailininko Antano Bagdono iniciatyva, pritarus tuometinei rajono valdžiai, 2004 metų vasarą prie Molupio tvenkinio buvo surengta  tautodailininkų stovykla su tikslu iki miesto jubiliejaus sukurti ir pastatyti skulptūrų iš medžio ir akmens. Joje maždaug mėnesį triūsė tautodailininkai Antanas Kazlauskas, Vidmantas Lietuvninkas, Steponas Juška ir Tomas Šaulys. Iš Juozo Midvikio dovanotų ąžuolų jie išdrožė penkias medžio skulptūras. A.Kazlauskas sukūrė Neptūną, planuota jį pastatyti prie Jūros upės. V.Lietuvninkas – upę saugantį Angelą. S.Juška ąžuole įkūnijo vieną seniausių lietuvių dievų Mitrą-Varūną, kurį įsivaizdavo stovintį Tauragės dvaro parke, prie tvenkinio. T.Šaulys stovykloje spėjo sumeistrauti Rūpintojėlį ir Žveją, kurie prieš miesto jubiliejų taip pat turėjo būti pastatyti prie Jūros. Užbaigiant mėnesį trukusią stovyklą kalbėta, kad sukurti darbai bus saugomi iki 2007 metų, per dvejus metus esą bus surengtos dar dvi tautodailininkų stovyklos, pasitinkant jubiliejų trijose stovyklose sumeistrauti darbai būsią pastatyti parinktose vietose. Praėjo treji metai, atėjo ir praėjo jubiliejus, tačiau žadėtos stovyklos nebuvo surengtos, o penki tautodailininkų darbai ir likusi nepanaudota ąžuolų mediena tebeguli be naudos. Tik po pirmosios stovyklos iš tuometinio miškų urėdo pavaduotojo Roberto Piečios dovanoto ąžuolo A.Badgonas, talkininkaujant T.Šauliui, įprasmino pirmojo Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo Jono Viktoro Kalvano atminimą. Skulptūra 2004 metais pastatyta Versmės gatvėje, prie evangelikų liuteronų parapijos namų, buvusios pirmosios bažnyčios vietoje. Ir Tomo Šaulio išdrožtas Žvejas surado savo vietą prie Jūros upės, netoli kavinė „Banga”Nesutarė dėl kitos stovyklosNuo 2003-ųjų iki šių metų balandžio 13-osios rajonui vadovavo meras Pranas Petrošius, todėl jo ir paklausiau apie tautodailininkų stovykloje išdrožtų skulptūrų likimą: kodėl jos nebuvo pastatytos, kodėl nesurengtos kitos dvi planuotos stovyklos, kodėl prasmingas ir gražus sumanymas liko neįgyvendintas. P.Petrošius atsakė, kad tautodailininkų išdrožti ąžuolai niekur nedingo, jie pavesti saugoti UAB „Dunokai”. Kitos stovyklos surengti nepavykę, nes tautodailininkai užsiprašę per daug pinigų, P.Petrošius tikino gerai nepamenantis kiek – lyg po tris tūkstančius litų už trijų savaičių darbą.- Rajono biudžete šiam tikslui lėšų nebuvo numatyta, todėl antroji tautodailininkų stovykla nesurengta. Daugiau nieko apie tai negaliu pasakyti, reikėtų  klausti tuometinio vicemero Arūno Gendroliaus, kuris buvo pirmosios tautodailininkų stovyklos kuratorius, – sakė P.Petrošius. A.Gendrolius patvirtino, kad kitos dvi tautodailininkų stovyklos nebuvo surengtos dėl lėšų stokos. Mat drožėjai nebesutikę dirbti už maistą ir kišenpinigius smulkioms išlaidoms (taip derėtų vadinti 300 litų atlygį už mėnesį itin sunkaus kūrybinio darbo pirmojoje stovykloje). Likę nepanaudoti septyni ąžuolai tebeguli prie Molupio tvenkinio.  Paklaustas, kodėl miesto jubiliejui išdrožti ąžuolai taip ir nebuvo pastatyti, ką su jais dabar reikėtų daryti, A.Gendrolius atsakė:- Artėjant jubiliejui niekas jų neprisiminė, todėl ir nepastatė. Būtinai reikia pastatyti. „Dunokų” direktorius Algirdas Mosėjus patvirtino, kad prieš trejus metus tautodailininkų išdrožtos skulptūros saugomos jo vadovaujamos bendrovės stoginėje. Joms nieko blogo nenutikę, nes buvusios tinkamai paruoštos saugoti. „Iš mūsų kūrybos pasityčiojo”Medinės dievo Mitros-Varūno skulptūros autorius S.Juška, kitoje stovykloje ketinęs imtis akmens ir įprasminti garsiojo prancūzų rašytojo Onorė de Balzako apsilankymą Tauragės pašto stotyje, buvo atviras: – Ankstesnė rajono valdžia iš mūsų kūrybos pasityčiojo: jubiliejui skirtus darbus paliko gulėti sandėlyje. Mes dar liekame kalti, kad rengiant kitą stovyklą paprašėme šiokio tokio atlygio. Kalba apie pinigus visuomet skaudi, bet visiškai veltui tokio lygio ir planuoto kiekio darbų padaryti neįmanoma. Nereikia pamiršti, kad ne visi stovykloje dalyvavę tautodailininkai turėjo darbą, o dirbantieji turėjo prašytis išleidžiami iš darbo, atsisakyti uždarbio, gyventi visiems reikia. Be to, kiek gi galima dirbti beveik veltui – vienoje, dviejose ar trijose stovyklose? Užsiprašėme iš tiesų nedaug – po du tūkstančius litų už mėnesį sunkaus kūrybinio darbo. Paskaičiavus, kad stovyklose būtų buvę padaryta 12 ąžuolo skulptūrų, jos pastatytos Tauragei ir mūsų kraštui pagarbinti, atsižvelgiant į tuometinį Lietuvos atlyginimų vidurkį, tai buvo menki pinigai. Buvau pasiryžęs ir  toliau dirbti, kurti, svajojau toliau tvarkyti Tauragės dvaro parką, jį papuošti skulptūromis. Bet anai rajono valdžiai mūsų darbo ir kūrybos nereikėjo, savo požiūrį į mus ir mūsų kūrybą ji parodė ąžuolo skulptūras palikdama sandėlyje dūlėti… – nusivylęs kalbėjo S.Juška. Jo nuomone, šiuo metu etnokultūrai skiriama mažai dėmesio ne tik Tauragės rajone. Tuo S.Juška įsitikino ir Pagėgių savivaldybei rengdamas projektą, kaip atgaivinti Rambyno kalną: dvejų metų darbo vaisius dulka Kultūros ministerijoje. Nebaigtus darbus – Lietuvos tūkstantmečiui?Tauragės garbės piliečio, tautodailininko A.Bagdono „Tauragės kurjeris” paklausė, kodėl nebuvo baigtas įgyvendinti jo pasiūlytas ir tuometinės rajono valdžios priimtas sumanymas – surengti tris tautodailininkų stovyklas, jose sukurti 12 darbų ir pastatyti mieste. Ar tikrai idėja mirė dėl to, kad tautodailininkai užsiprašė per daug pinigų.- Aš niekada neprašiau ir negavau pinigų. Kai savivaldybėje vyko tas pokalbis,  nedalyvavau. Bet nemanau, kad šiam svarbiam reikalui reikėjo daug pinigų. Blogai, kad viskas iširo, liko nebaigta, išdrožti darbai nepastatyti. Bet artėja Lietuvos tūkstantmetis, reikia prie to grįžti, galima padaryti dar daugiau darbų, negu buvo planuota. Kuriu Lietuvos kunigaikščių galeriją. Tikiuosi, kad sulauksime rajono valdžios pritarimo, – sakė A.Bagdonas.  Lėšų atsirasMeras R.Piečia, rajonui pradėjęs vadovauti šių metų balandžio 13-ąją, apgailestavo, kad naujiems rajono vadovams nebuvo palikta laiko pratęsti kai kuriuos iki miesto jubiliejaus nepadarytus darbus. Tačiau tautodailininkų pradėtas projektas nėra pamirštas, jų išdrožtus ąžuolus, pasak mero, būtinai reikia pastatyti. Kur, turėtų nuspręsti miesto bendruomenė. Meras patikino, kad ketinama tartis su tautodailininkais dėl kitos stovyklos, kurioje būtų galima įgyvendinti ankstesnius sumanymus. Lėšų atsirasią, nes šiam svarbiam tikslui reikėjo labai nedaug – keleto tūkstančių litų. Meras sakė, kad jį džiugina kiekvieno žmogaus pastangos puošti miestą, kad jis labai vertina tautodailininkų darbus.  Iš „Tauragės kurjerio” sužinojęs apie šią rajono vadovo nuostatą S.Juška apsidžiaugė, padėkojo „Tauragės kurjeriui”, kad judina šiuos reikalus.