Ukrainos kelyje į ES – vingiai ir duobės

Ilgą laiką ketinusi pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES), o praėjusią savaitę nusprendusi, kad ekonominiai ryšiai su Rusija jai svarbesni, Ukraina įnešė į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą nemažai įtampos. Šis politinis ir prekybinis susitarimas, dėl kurio derėtasi ne vienerius metus, turėjo tapti svarbiausiu Vilniuje rengiamo trečiojo Rytų partnerystės viršūnių susitikimo akcentu. Artėjant Lietuvos pirmininkavimo ES pabaigai tiek TS-LKD Tauragės skyriaus pirmininkas, Seimo narys Stasys Šedbaras, tiek Socialdemokratų partijos Tauragės skyriaus pirmininkas, rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius mano, kad Lietuvos įvaizdį pasaulyje  pirmininkavimo ES sėkmė labai pagerino, o neįvykęs Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymas – labiau Ukrainos nei Europos nesėkmė.
Pasirodyta solidžiai „Tauragės kurjerio“ paprašytas išsakyti savo nuomonę, S.Šedbaras sakė, kad nors Lietuva pirmininkavo ES pirmą kartą, be to, tai ji darė pirmoji iš Baltijos valstybių, akivaizdu, kad pasirodyta labai solidžiai.– Visų pirma, buvo labai gerai pasiruošta, – įsitikinęs S.Šedbaras. –  Tai pripažįsta visi susitikimo dalyviai.Pasak jo, akivaizdus Lietuvos įdirbis ir rengiant Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. Dideli darbai, pradėti dar Prezidento Valdo Adamkaus laikais, dabar jau ima duoti vaisius. Puiku, kad per Vilniaus susitikimą pasiekta didžiulė pažanga santykiuose su Moldova ir Gruzija, kurios Lietuvoje parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis.– O dėl Ukrainos – ką gi, gaila, kad sutartis liko nepasirašyta. Tai būtų buvusi simbolinė pergalė, kuri būtų įprasminusi Vilniaus Rytų partnerystės susitikimą. Lietuva turėjo galimybę įeiti į istoriją kaip Vilniaus sutarties šalis.Vis dėlto S.Šedbaras dėl nesėkmės Lietuvos kaltės neįžvelgia. Pasak jo, Rusijos spaudimas Ukrainai akivaizdus, tačiau, kita vertus, ir ES galbūt ne viską padarė, kad Asociacijos sutartis būtų pasirašyta. Ko gero, ES galėjo būti lankstesnė, juk lazda turi du galus: kiek ES svarbi Ukrainai, tiek ir Ukraina svarbi ES.Ukrainos vadovybei ES reikalavimai atrodė pernelyg griežti, o siūloma parama – pernelyg menka, tačiau tai buvo kelias į demokratiją ir geresnį gyvenimą. Politikas įsitikinęs, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nusprendė atsisakyti susitarimo, neabejotinai spaudžiamas Rusijos. Be kita ko, jis pareikalavo didesnės ES finansinės paramos.– Tačiau tai, kad asociacijos sutartis nepasirašyta, manau, jokia tragedija, – sakė S.Šedbaras. –  Reikia tiesiog kantrybės, ir Europos Sąjungai reikia pergalvoti savo taikomas priemones Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių atžvilgiu. Ir toliau bus deramasi, tiesiog tai nusikelia į tolesnę perspektyvą. O ir Ukrainai teks imtis griežtų reformų. Prireiks kantrybės  Rajono meras P.Petrošius sakė, kad didžiausias pasiekimas, kurio laukė visa ES, – naujos finansinės perspektyvos susitarimas.– Džiugu, kad Lietuva taip greitai po įstojimo gavo iššūkį pirmininkauti ES Tarybai ir šią didžiulę gigantišką misiją sėkmingai įgyvendino. Pavyko greitai pasiekti teigiamą rezultatą dėl 2014-ųjų Europos Parlamento biudžeto, patikslinti ir 2013 metų EP biudžetą. Labai svarbus ir sanglaudos paketas, bankų sąjungos stiprinimo klausimai.Politiko, Lietuvai sėkmingas, puikiai organizuotas pirmininkavimo laikotarpis ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas – didžiulis indėlis į teigiamą Lietuvos įvaizdį.– Ukrainoje visai neseniai buvau, taigi situaciją ten galiu labai puikiai įsivaizduoti. Kad nepavyko įtikinti Ukrainos prezidento pasirašyti Asociacijos ir laisvos prekybos sutarties su ES, manau, tai didžiulė Ukrainos vadovų klaida, kuri gali būti labai skaudi – jau dabar situacija šalyje panaši į revoliuciją. Žmonės labai nusivylę. Manau, kad ES ir Lietuvai prireiks kantrybės bendraujant su Ukraina. Jos prezidentas, Rada išsikasė griovį, kurio pati nebegali peršokti. Žinoma, jie patyrė didžiulį kaimyninės šalies spaudimą, tačiau tai ne pasiteisinimas. Lyderiai privalo nieko nepaisydami nepasiduoti spaudimui ir priimti tokius sprendimus, kurie naudingiausi šaliai, – svarstė P.Petrošius. – Vis dėlto ta valdžia yra legaliai išrinkta, ir jos sprendimus tenka gerbti. Tačiau nieko tragiško neįvyko, derybos vyks toliau. ES teks pergalvoti savo taikomas priemones Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių atžvilgiu, bet ir Ukrainai teks imtis reformų. Asociacijos sutartis – žingsnis link ES  Asociacijos sutartis yra susitarimas, sudaromas tarp ES ir trečiosios šalies ir apibrėžiantis jų bendradarbiavimą tokiose plotmėse kaip politika, prekyba, socialinės sritis, kultūra ir saugumas. Ši sutartis skatina ne tik ekonominį bendradarbiavimą, bet ir demokratines vertybes, kartu yra laikoma žingsniu narystės ES link.Ukrainai reikėtų priimti apie 350 europinių įstatymų, pavyzdžiui, dėl aplinkosaugos ir eismo saugumo standartų, bet didžiausią ekonominį poveikį turėtų prekybos reguliavimas. Skaičiuojama, kad Ukrainos eksportuotojai iš ES importo muitų galėtų sutaupyti maždaug 500 mln. eurų. ES per septynerius metus atvertų savo 500 mln. vartotojų rinką Ukrainos prekėms, o ši analogiškam veiksmui turėtų 10 metų (o automobilių sektoriui – 15 metų).Pagal vadinamąją Glaudaus bendradarbiavimo laisvos prekybos erdvę, kuri yra Asociacijos sutarties dalis, ES iškart sumažintų importo mokesčius žemės ūkio produktams, kurie sudaro daugiau nei 80 proc. Ukrainos eksporto. Ši tą patį turėtų padaryti tik pusei iš ES atkeliaujančios žemės ūkio produkcijos. Prekybos srityje skaičiai dar palankesni ukrainiečiams.Pernai ES importavo ukrainietiškų prekių už 14,6 mlrd. eurų, o eksportavo – už 23,8 mlrd. eurų. Prekybos apimtys su Rusija – panašios. Praėjusiais metais į pastarąją šalį Ukraina eksportavo maždaug 26 proc. produkcijos, o į ES – 25 proc. Importas iš Rusijos sudarė 32 proc., iš ES – 31 proc.Ukrainai reikėtų priimti apie 350 europinių įstatymų, pavyzdžiui, dėl aplinkosaugos ir eismo saugumo standartų, bet didžiausią ekonominį poveikį turėtų prekybos reguliavimas.Patys ukrainiečiai yra paskaičiavę, kad Asociacijos sutartis 45 mln. gyventojų turinčios valstybės bendrąjį vidaus produktą turėtų išauginti 6 proc.ES Rytų partnerystės programa buvo pradėta įgyvendinti 2009 metų gegužę Prahoje įvykusiame pirmajame viršūnių susitikime. Jos tikslas – suformuluoti aiškią santykių plėtojimo su Rytų kaimynais (Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina) strategiją, sukurti sąlygas  glaudesnei politinei ir ekonominei integracijai. Per ketverius metus ES atitinkamiems projektams skyrė bemaž 2,5 mlrd. eurų.