Viešbučiams kabinamas PVM apynasris

Nuo šių metų nebetekę pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šalies viešbučiai prognozuoja sau liūdną ateitį. Praėjusiais metais naudojęsi lengvatiniu 9 proc. PVM tarifu, šiemet jie nebėra užtikrinti dėl savo ateities. O praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad viešbučio kambariuose per televizorių rodomų kūrinių transliavimas yra viešas paskelbimas, turintis komercinį pobūdį, todėl turi būti mokamas mokestis už autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimą.
Nuostolio bandys išvengtiVytautas Kiminius, restorano-viešbučio „Banga“ vadovas, sakė, kad jį tokia Vyriausybės pozicija labai stebina, juk visuose kaimyninėse šalyse PVM tarifas kur kas mažesnis, o pastarasis PVM padidėjimas – jau penktasis tarifo pasikeitimas per trejus pastaruosius metus. Pasak jo, dirbti ir planuoti savo verslą tokiomis sąlygomis darosi nebeįmanoma. Praėjusius metus V.Kiminius įvertino vidutiniškai, nors per paskutinius keletą metų aptarnautų klientų skaičius praktiškai neaugo. Praėjusieji metai buvo pelningi, tačiau pelnas praktiškai tik atitiko lengvatinio PVM skirtumą, o dabar, panaikinus lengvatą, pelno nebebus galima tikėtis. Tad, anot įmonės vadovo, nebeliks kitos išeities, kaip peržiūrėti kainas, kad viešbutis dirbtų bent jau ne nuostolingai.– Sunkumai neturėtų paliesti viešbučio darbuotojų, nes nesame linkę tokiais būdais spręsti problemas, nors Vyriausybė praktiškai nebepalieka kito pasirinkimo. Stengsimės ir toliau kapstytis iš susidariusios situacijos savo jėgomis, – kalbėjo V.Kiminius. Padidėjus viešbučių įkainiams didžiuosiuose miestuose ar vietovėse, kuriose lankosi daug turistų, gal ir bus galima išlaikyti panašius apsistojančiųjų srautus, tačiau tokiuose regionuose kaip Tauragės padėtis darosi sunkiai nuspėjama.Klientų trūksta„Bangos“ viešbučio apgyvendinimo galimybės kur kas didesnės nei dabartiniai klientų srautai. Didžiąją dalį, apie 60 proc., besinaudojančiųjų viešbučio paslaugomis yra užsienio piliečiai, tačiau tai dažniausiai tik trumpalaikiai apsistojimai.– Tauragėje viešbučių verslui sąlygos ne itin palankios, aplink nėra turistų traukos centrų, neorganizuojamos konferencijos, nevyksta jokie masiniai kultūros, sporto ar pramoginiai renginiai, kurie galėtų lemti viešbučių verslo pagyvėjimą. Konkurencija didžiulė, kovojame dėl kiekvieno kliento, kiekvienu individualiu atveju taikome atitinkamas nuolaidas, – verslo subtilybėmis dalijosi V.Kiminius. Pašnekovą piktina, kad konkurencijos sąlygos nevienodos. Tarkim, aplink Tauragę išsibarsčiusios kaimo turizmo sodybos teikia praktiškai tokias pačias paslaugas, kaip ir jie, tačiau joms reikalavimai minimalūs, nereikia įregistruoti įmonės, užtenka per metus vieną kartą sumokėti verslo liudijimo mokestį, tad jos gali pasiūlyti gerokai mažesnes paslaugų kainas.Anot V.Kiminiaus, absurdiškai skamba ir Vyriausybės kaltinimai, kad turėdami mokesčių lengvatą viešbučiai didino kainas ir krovėsi pelną. Žinoma, tokių atvejų galbūt ir pasitaikė, juk didžiuosiuose miestuose vyko ir krepšinio čempionatas, ir daug kitų renginių, pritraukusių didesnį nei įprasta klientų srautą, tačiau negalima visų „mauti ant vieno kurpalio“, juk tai neturėjo įtakos tokiems regionams kaip Tauragė ir juose veikiančių viešbučių. Menkas praėjusių metų pelnas tik padengė ankstesnių metų nuostolius.Romualdas Ozgirdas, viešbučio „Tauragė“ savininkas, paklaustas, ką mano apie tokį Vyriausybės sprendimą, sakė net nežinantis, kaip tai pakomentuoti, toks sprendimas visiškai nesuvokiamas.– Tarkim, kad ir šiandien pas mus apgyvendinti 3 kambariai iš 40, menką klientūrą sudaro tik pavieniai priverstiniai apsistojimai, padėtis tragiška. Kainos nesikeičia jau pastaruosius keletą metų, o apie jų didinimą negali būti net kalbos, nes potencialių klientų ir taip nėra, atbaidytume ir paskutinius. Jei dar lengvatinio tarifo taikymo periodu buvo galima bent padengti viešbučio išlaidas, tai dabar dirbsime nuostolingai, mūsų padėtis nepavydėtina, – apgailestavo pašnekovas.Pokyčiai palies ne visusRestoranas „Deizė“, teikiantis ir apgyvendinimo paslaugas, turi nakvynės namų statusą, tad lengvatiniu PVM nepasinaudojo.Skaudvilės miestelyje įsikūrusi kavinė „Vila Skaudvila“, nors ir turi klientų apgyvendinimui skirtas patalpas, bent jau kol kas tokių paslaugų neteikia, žinoma, tam įtakos turi ir nepastovi šiam verslui taikomų mokesčių sistema.Privalu – autorių ir gretutinių teisių mokesčiaiViešbučiai, be visų kitų mokesčių, privalo mokėti ir autorių bei gretutinių teisių mokesčius už viešai atliekamus kūrinius ir skelbiamas fonogramas. Šie mokesčiai privalomi tiek tiems viešbučiams, kurie muziką leidžia per grotuvus kavinėse, tiek tiems, kurie svečių kambariuose yra pastatę televizorius. Neseniai Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) laimėjo bylą prieš 3 žvaigždučių viešbutį Druskininkuose. Tauragės viešbučių (abu dviejų žvaigždučių) savininkai R.Ozgirdas ir V.Kiminius teigia, kad šie mokesčiai jiems anaiptol ne naujiena. Pirmasis tokį mokestį moka jau bene 5 metus LATGA-A, o antrasis mokesčius moka bene 10 metų ir LATGA-A, ir AGATA.– Iš pradžių bandžiau spyriotis, maniau, tai laikinas reikalavimas. Bet nutariau nesiginčyti, ypač sužinojęs, kad agentūra ir asociacija neketina nusileisti – žadėjo atvykti ir tikrinti. Taip ir nutiko: važiuoja, tikrina. Po eilinio jų patikrinimo ant mūsų viešbučio-restorano durų atsirado lipdukas su užrašu „Čia muzika groja legaliai“, – V.Kiminius.Mokestis abiem įstaigoms kas mėnesį verslininkams atsieina maždaug po 100 Lt kiekvienai. R.Ozgirdas, valdantis viešbutį Vytauto gatvėje, sako negalįs įvardinti tikslios sumos, bet prisimena, kad jis kiekvienais metais LATGA-A moka apie 200 Lt.Europos Teisingumo Teismas (ETT) yra išaiškinęs, jog viešbutis, siekdamas komercinės naudos, sąmoningai bei aktyviais veiksmais suteikia savo klientams priėjimą prie kūrinio.