Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Tauragės apskrities verslininkų asociacija vienija daugiau nei 90 įmonių. Prieš pat didžiąsias metų šventes organizuotuose apdovanojimuose paminėtos ir garbius veiklos jubiliejus mininčios įmonės, tarp kurių – 20 metų Tauragėje veikianti UAB „Ginara autoservisas“. Jai vadovaujantis Remigijus Mickus džiaugiasi – net krizės metais darbo užteko ir atlyginimai darbuotojams nevėlavo, nors sunkumų ir teko patirti.
Darbas stabilus
Prieš pat Kalėdas susibūrusi Tauragės apskrities verslininkų asociacija apdovanojo geriausius metinius rezultatus pademonstravusius verslus. Taip pat pasveikintos įmonės, mininčios veiklos jubiliejinius metus. Tarp tokių – Tauragėje, Pramonės gatvėje, veikianti sunkvežimius remontuojanti UAB „Ginara autoservisas“, pernai šventusi 20 metų veiklos sukaktį. Portalas rekvizitai.lt skelbia, kad įmonėje dirba 19 darbuotojų, o 2025-ųjų lapkričio duomenimis vidutinis šios bendrovės darbuotojų atlyginimas solidus – siekia net 3143 Eur iki mokesčių.
„Tauragės kurjerio“ kalbintas įmonės vadovas Remigijus Mickus atviras – 2008–2009 metais krizę, kaip ir visiems, teko išgyventi, tačiau atlyginimai nevėlavo niekada, kitaip prisišaukti geriausius darbininkus būtų buvę sunku.
– Kai buvo krizė ir didžiausias nedarbas, ieškojau meistro. Man pasakė, kad teks laukti dvejus metus – tokia eilė, kai ieškai gero specialisto, – apie krizės patirtis pašnekesį pradėjo R.Mickus. – Mes įsikūrėme 2005 metais. Iškart darbas sekėsi ir sekėsi gerai. Anksčiau dirbau suomių įmonėje „Neste“, o dar prieš tai, sovietmečiu, – traktorių aptarnavime. Tai šis darbas man trečias, kuriame esu jau 20 metų.
Paklaustas apie „Ginaros autoserviso“ krizės metus, Remigijus užtikrino, kad teko susispausti – atlyginimai darbuotojams mažėjo, tačiau nevėlavo.
Darbuotojų kaita maža
Įmonės veikloje Remigijaus šeimos nariai nelabai dalyvauja. Trys vaikai dirba visai kitokiose srityse.
– Vaikai skirtingas profesijas įgijo: vienas – bankininkas, kitas – aukštalipis, trečias – kompiuterių meistras. Su sunkvežimiais nė vienas nedirba. O po manęs gal kas perims vėliau – kol kas nėra norinčių. Ateis laikas ir bus aišku, kas bus, – nė kiek nesijaudina Remigijus.
O štai įmonėje dirbantys darbuotojai iš jos nebėga, daugelis čia dirba po keliolika ir daugiau metų. Yra ir tokių, kurie kartu koja kojon nuo pat įmonės įsikūrimo.
– Mes su darbuotojais nežaidžiame. Mokame, sakyčiau, neblogus atlyginimus, todėl žmogus suinteresuotas likti. Kai kurie ir iki 6 tūkstančių eurų per mėnesį uždirba, tačiau mokame už atliktą darbą, tai yra ir mažiau uždirbančių. Pas mus nėra dirbančių už valandinį atlygį. Visi žmonės negali dirbti vienodai. Juk ir chirurgų daug, bet galvas operuoja vos keli. Tačiau bendrai pas mus darbuotojų kaita reta, – stabiliu kolektyvu džiaugėsi įmonės vadovas, pridūręs, kad kol kas užsieniečių įdarbinti neprireikė.
Vienu metu „Ginaros autoserviso“ garaže remontuojami 7–9 sunkvežimiai, įmonės vadovas Remigijus Mickus sako konkurencijos nesibaiminantis. Mortos Mikutytės nuotrauka
Kai R.Mickus pradėjo darbą „Ginaros autoserviso“ įmonėje, ne viskas buvo tvarkoje. Ir atlyginimai tuomet vėluodavo, ir girtavimo darbo vietoje pasitaikydavo. Pašnekovas tuoj pat užtikrino – su tuo susidorota.
– Kai parėjau dirbti iš „Neste“, tai galiu pasakyti – suomių tvarka dar griežtesnė nei vokiečių. Čia parėjus buvo kalbų, kad nemoka algų, pamačiau ir girtų darbininkų. Kaip koks komunizmas čia buvo… Tai aš atėjęs ir pasakiau visiems – jei bus geriama, teks eiti iš darbo. Kaip tik tuomet nugirdau, kad kitoje įmonėje vienas žmogus darbe girtauti nustojo, kai gavo iš darbdavio baudą. Sakau, taip ir pas mane reikia – tai jau 15 metų su girtavimu problemų nėra. Jei kažkas turi priklausomybę, nemetam žmogaus lauk, ieškom būdų jam padėti, – įmonėje įvestus pokyčius prisiminė vadovas.
Skeptiškai Remigijus žvelgia į grįžusius iš užsienio darbininkus. Pašnekovas svarstė, kad užsienio šalyse ne vienas įpranta gauti stabilų valandinį atlyginimą, nepriklausomai nuo darbo rezultatų. Ir „Ginaros autoservise“ tokių buvo, tačiau ilgai nepadirbo.
Lengva, kai nėra skolų
Pasak Remigijaus, dar viena priežastis, kodėl įmonei pavyksta išgyventi krizes, – skolų neturėjimas. Mat, kaip sako Remigijus, jei finansiškai sunkiu laikotarpiu dar tektų galvoti apie skolos kreditoriui grąžinimą, finansinė našta gali tapti nepakeliama.
– Lengva dirbti, kai esi niekam neskolingas. Juk kas baisiausia krizių metu? Jei esi skolingas kam nors – bankams, kreditoriams. Jei reikia jiems per mėnesį kokius 10 tūkstančių eurų atiduoti, tai sunku. O dabar, jei būtų krizė, bus mažiau darbo, uždirbsime mažiau, bet išgyvensime. Mūsų įmonės atlyginimai Tauragėje ketvirti pagal dydį. Pirmi turbūt yra GBY, antri „United Transline“, trečioje vietoje „Medicum centrum“. Ir viršvalandžių nedirbam. Dirbant ilgiau ir garantijų daugiau reikia, klaidų atsiranda. Žmogus, po darbo dirbantis, pridaro klaidų, kurias vėliau taisyti reikia. Tai užtenka to darbo, 17 valandą visi einam namo, – patirtimi dalijosi R.Mickus.
Skolintis įmonei visgi teko, kai buvo statomos naujos patalpos. Tačiau tokia rizika atsipirko. Pašnekovas paatviravo, kad po statybų pajamos padvigubėjo. Dabar vienu metu po stogu remontuojami 7–9 sunkvežimiai.
– Garaže šiuo metu – septynios mašinos, tarp jų ir „Kelių priežiūros“ automobilis. Turime diagnostikos aparatūrą, stendus – visas reikalingas darbo priemones, o jei kas lūžta, tai keičiam tuoj pat. Sako, kad kai kurios darbovietės darbinių pirštinių darbuotojams duoda kelias poras per metus, mes tokių dalykų neskaičiuojam. Yra darbuotojams kambariukas atskiras poilsiui, skalbimo mašina, džiovinimo patalpa, spintelės daiktams pasidėti. Yra ir parduotuvė – viskas mums patiems po ranka, ateina ir kiti nusipirkti detalių, jei reikia. Ko neturime, ieškome – po visą pasaulį. Tiekimas labai greitas pas mus, lengvosioms mašinoms gal ilgiau trunka. Jei netieksime greitai, neteksime darbo. Fūros negali stovėti, diena joms brangi – 500–1000 eurų stovėjimas kainuoja. Tad stovinti technika yra nuostolis. Jei teks ilgai stovėti, klientas išvažiuos kitur, kur greičiau suremontuos, – konkurenciniais ypatumais ir pranašumais pasidalijo R.Mickus.
Klientų netrūksta
Remigijus draugų ir pažįstamų turi įvairiuose Lietuvos miestuose. Kai kurie buvusios krizės metais neslėpė pastebėję, kad Tauragėje visi juda kruta, kai kituose miestuose – štilis. Ir pašnekovas džiaugiasi: Tauragė – verslus miestas, niekas čia nestovi vietoje.
– Turime apie 220 klientų – apytiksliai tiek įmonių aptarnaujame. Nuo 500 iki 800 mašinų per mėnesį suremontuojame. Nėra pas mus vadovų, direktorių – visi vardais vadiname vienas kitą, gražiai sutariam ir dirbam savo darbus, – su šypsena apie kolektyvą kalbėjo pašnekovas.
„Ginaros autoseviso“ klientai – tokios Tauragės įmonės, kaip „Vitlaima“, GBY, bet netrūksta ir iš kitų Lietuvos miestų. Gavus ISO standartą, pro šalį nepravažiuoja jau ir vokiečių automobiliai. Tai padeda išlikti konkurencingiems, o konkurentų šioje srityje netrūksta.
– Vien Tauragėje yra kokie 5–6, remontuojantys sunkvežimius. Nežinau, kiek tokių įmonių iš viso Lietuvoje, bet vien Kaune apie 46. Būna, padarai klaidą, klientas pabėga. Bet dirba žmonės, o ne kompiuteriai – savo klaidas taisom, nebėgam nuo atsakomybės, – atviravo R.Mickus.
Įmonės valdas aprodęs pašnekovas pastebėjo, kad anksčiau 20 metų sulaukę sunkvežimiai buvo laikomi senais. Dabar požiūris pasikeitė – jau 10 metų sunkvežimis sunkiai sulauks savo vairuotojo. Kai trūksta vairuotojų darbo rinkoje, logistikos įmonės kaip vieną iš pritraukimo priemonių naudoja naujas transporto priemones.
