Į pagalbą šeimoms – pluoštas rekomendacijų

Tauragės rajono savivaldybę pasiekė Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijos, turinčios padėti Savivaldybėms gerinti paslaugų vaikus auginančioms šeimoms sistemą. Kaip teigia Lina Oželytė, Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, einama link to, kad vieną dieną mažamečio vaiko „pristatymas“ į vaikų darželį gali tapti ne tėvystės įgūdžių stokojančių tėvų, bet Savivaldybės ir seniūnijų rūpesčiu.
 Ištikus bėdai – pas Liną Oželytę Neseniai rajono Savivaldybės Švietimo skyrių pasiekusioje metodinėje medžiagoje dėstoma, kaip tobulinti kompleksinę švietimo, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų sistemą. Akcentuojama pagalbos būtinybė tėvystės įgūdžių stokojančioms, skurdžiai ir atokiai gyvenančioms ar neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. Kai kurios jų nejaučia pagalbos poreikio, kitos nežino, kur kreiptis, ir pagalbos sulaukia tik šeimoje apsilankius seniūnijų atstovams. Ministerijos pateiktoje metodikoje iškeliama tarpinstitucinio bendradarbiavimo būtinybė. Į pagalbą šeimoms turi susitelkti socialiniai pedagogai, psichologai, socialiniai darbuotojai, logopedai, seniūnijos ir kitų institucijų atstovai. Tam, kad nekiltų nesusipratimų ir greičiau būtų galima nukreipti šeimas tinkamai pagalbai, būtinas specialistas, galintis visa tai koordinuoti. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore paskirta L.Oželytė, rajono Savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė. Burs komandą – Pateiksiu pavyzdį. Gaurėje gyveno mergaitė, kuriai reikėjo surdopedagogo (kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pedagogo – aut. past.) pagalbos. Atlikęs tyrimus, šeimos gydytojas nurodė kreiptis į Pagalbos mokytojui ir mokiniui centrą, kuriame jai buvo skirtos surdopedagogo paslaugos. Tarėmės, kad į užsiėmimus su specialiste mergaitę atveš seniūnijos atstovas. Toks tarpinstitucinis bendradarbiavimas jau vyksta. Pasikeitimai bus tokie, kad bet kuri šeima pirmiausia galės kreiptis pas mane, ir bus suteikiama tolimesnė pagalba. Teoriškai tokia sistema pagreitins procesą, – apie kompleksinės pagalbos sistemos veikimą pasakojo L.Oželytė.Jos darbo veiklą papildo naujos pareigos, tarp jų – sudaryti pagalbos vaikui ir šeimai veiksmų planą bei pagalbai suburti tarpinstitucinio bendradarbiavimo komandą. Ją, anot specialistės, sudarys švietimo, socialinės pagalbos, vaikų teisių apsaugos skyrių atstovai, savivaldybės gydytoja, pedagoginės psichologinės tarnybos atstovas. Privalomas darželio lankymas? Numatyta ir kita naujovė: Vyriausybės patvirtinimo laukia „Privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo projektas“, kuriuo numatomas privalomas ikimokyklinis ugdymas.– Tarkim, socialinė pedagogė pamatė, kad asocialioje šeimoje ikimokyklinio amžiaus vaikas apleistas ir nėra ugdomas, mes galime skirti jam lankyti darželį. Mūsų rūpesčiu tampa ir mažojo nugabenimas į šią įstaigą. Tarkim, vaikas iš kaimo. Galėtų jis į darželį važiuoti mokyklos geltonuoju autobusiuku, kuriuo vežami mokiniai, tačiau jį privalo lydėti suaugusysis, – dėstė Švietimo skyriaus atstovė.Nors Švietimo ir mokslo ministerijos siekiai teikti pagalbą šeimoms kilnūs, tačiau problema – tokios šeimų gerovę puoselėjančios sistemos kūrimui valstybė neskiria nė cento, o naujajame tvarkos aprašo projekte apie finansavimą net neužsimenama. Ministerija metodinėje medžiagoje apie paslaugų sistemos gerinimą savivaldybėse tik pateikia patarimus, kaip apskaičiuoti planui reikalingas lėšas, ir rekomenduoja Savivaldybės biudžete ateityje numatyti tam pinigų.