Leidus pristatyti vėjo jėgainių susirūpinta keisti tvarką

Ruošiamasi Vyriausybei teikti svarstyti nutarimą, kurį priėmus naujų vėjo jėgainių statytojai savo planus turėtų derinti su Lietuvos kariuomenės vadu, Civilinės aviacijos administracija, o pasienio ruože – ir su Valstybės apsaugos tarnyba, jei ketinama statyti aukštesnę nei 30 metrų vėjo jėgainę.
Gyventojus, nuo kurių namų ar žemių toliau turės būti atitrauktos jėgainės, tai pradžiugins, o jų statytojai jau piktinasi naujais reikalavimais. Naujų reikalavimų – derinti projektus su Lietuvos kariuomenės vadu, Civilinės aviacijos administracija, pasienyje  ir su Valstybės apsaugos tarnyba – privalės laikytis tik naujų jėgainių statytojai, jau turintieji statybos leidimą to neprivalės daryti.Pagaliau buvo atkreiptas dėmesys, kad netoli kariškių radiolokatorių pastatytos vėjo jėgainės gali iškreipti radiolokatorių duomenis, kad jų artumas užblokuotų aerodromų veiklą. Dėl valstybinės sienos apsaugos iš oro arti jos negalės būti statomos aukštos jėgainės. Kur pas mus yra radiolokatorių, nežinome, aerodromą turime tik vieną, jis jau apgintas nuo vėjo jėgainių apsupties, todėl apskrityje aktualiausias būtų draudimas statyti aukštas jėgaines dėl sienos artumo. Dėl to laimės Pagėgių savivaldybės gyventojai, besibaidantys vėjo „malūnų“.Šie reikalavimai būtų aktualiausi vėjingiausiai zonai – Vakarų Lietuvai, ypač Tauragės, Pagėgių, Šilutės savivaldybėms. Šilutės savivaldybėje planuojama pastatyti 103 vėjo jėgaines, bus statomi stambūs – iki 250 MW galingumo – parkai, nes čia stipriausias vėjas, be to, eina 330 kV įtampos elektros energijos perdavimo linija. O kur tokių linijų nėra, jėgainių statyti neapsimoka.Tauragės rajone jau pristatyta nemažai vėjo jėgainių. Tačiau dalį jų pasitraukti privertė savo interesus gynusi ir dėl privataus aerodromo išlikimo kovojusi Kęsčių bendruomenė „Elbenta“.Tai, kad Vyriausybė rengiasi įtvirtinti reikalavimą vėjo jėgainių statybas derinti su Civilinės aviacijos administracija, įrodo, kad, atkakliai kovodama už privataus aerodromo išlikimą, „Elbenta“ buvo teisi. Tik gaila, kad bendruomenė, visuomenininkai savo jėgas ir laiką turėjo aukoti tam, kas ir taip turėtų būti aišku.Blogai, kad pas mus pirma vadovaujamasi nuostata, kad galima daryti viską, kas neuždrausta, dažnai neatsižvelgiant į aplinkinių interesus, o paskui numatomi draudimai, derinimai. Net jei jie būtini šaliai ir atitinka didžiosios visuomenės dalies lūkesčius, dėl pavėluotų sprendimų kas nors vis tiek nukenčia. Šiuo atveju nukentės vėjo jėgainių statytojų interesai. Visi draudimai, ribojimai, derinimai turėjo būti numatyti prieš pastatant šalyje pirmąją vėjo jėgainę, juk pasimokyti yra iš ko – kitos šalys jau yra sukaupusios nemažai patirties. O pas mus vėjo jėgainėms net nenustatytos sanitarinės zonos.