Kodėl draudžiant smarkiai pabrango nusidėvėjęs turtas

Tauragiškė I. P. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) šių metų gegužę kreipėsi į Lietuvos draudimą, kad vėl apsidraustų 1967 metais Tauragėje statytą gyvenamąjį namą ir ketveriais metais vėliau statytą ūkinį pastatą. Bet buvo labai nustebinta, kad per šešerius metus šio jos nekilnojamojo turto vertė labai smarkiai  išaugo – bendra pastatų draudimo suma padidėjo daugiau negu 100 tūkstančių litų, nors per tą laiką pastatai nusidėvėjo, o krizė numušė nekilojamojo turto kainas.
 Namas sensta – vertė auga?! 247,89 kv.m ploto mūrinis gyvenamasis namas ir 72 kv.m ploto mūrinis ūkinis pastatas stovi ne Tauragės centre, kur nekilnojamojo turto vertė didesnė, bet miesto pakraštyje. Pastatai seni, statyti daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų. 2006-ųjų gegužę Lietuvos draudimas nurodė, kad bendra pastatų draudimo suma yra 457 000 litų, o šių metų gegužę – jau 585 400 litų. Įmokos už apdraustą turtą skiriasi ne tiek daug: buvo 371, dabar – 443 litai. Tačiau draudėja nerimauja, kad šitaip sparčiai didinant nekilnojamojo turto vertę, seno namo vertė greitai gali išaugti iki milijono, o tuomet gal tektų mokėti ir nemažą nekilnojamojo turto mokestį. Šiaip jau nekilnojamasis turtas yra vertas tiek, už kiek jį gali parduoti. Ar prieš keturiasdešimt metų statytą gyvenamąjį namą ir šiek tiek „jaunesnį“ ūkinį pastatą, stovinčius Tauragės miesto pakraštyje, būtų galima parduoti už daugiau negu pusę milijono? Atsakymas daugeliui, bent kiek besidominčiam nekilnojamuoju turtu, aiškus – ne. Registrų centro nustatyta vertė – perpus mažesnė Apie nekilnojamojo turto vertės didėjimą ar mažėjimą galima sužinoti Valstybinėje įmonėje Registrų centras. Tauragės filialo turto vertintoja Zenona Gedminaitė teigė, kad per krizę nekilojamojo turto vertė sumažėjo. I.P. gyvenamasis namas, kurį draudikai dabar įvertino 554 000 litų, Registrų centro duomenimis, 2009 metų vasario 1 dieną buvo vertas 356 000 litų, o dabar – tik 225 000 litų.– Mes viską įvertiname: kada namas statytas, kur jis stovi – miesto centre, pakraštyje, priemiestyje ar tolimame kaime. Turime verčių žemėlapius, specialią metodiką masiniam nekilnojamojo turto vertinimui. Tačiau mes turtą vertiname lyginamosiomis kainomis, o draudėjai – atkuriamosiomis, todėl jos ir skiriasi, nors draudėjai ir vadovaujasi Registrų centro duomenimis, jų skaičiavimo metodika kitokia. Skaičiuojama ne kiek tas pastatas vertas tuo metu, bet kiek reikėtų lėšų jam atkurti, jeigu būtų sunaikintas. Lyginamosios kainos dėl nusidėvėjimo mažėja, o atkuriamosios gali didėti, jeigu brangsta statybinės medžiagos ir rangos darbai, – aiškino Registrų centro turto vertintoja.Pasak jos, Registrų centre du vienodi namai gali būti įvertinti skirtingomis kainomis: stovintis miesto centre būtų maždaug 15 procentų brangesnis negu pastatytas jo pakraštyje.– Nekilnojamojo turto mokestis būtų imamas pagal mūsų nustatytas lyginamąsias kainas, o ne tokias, kokias naudoja draudėjai – pagal atkuriamąsias. Pas mus naujiena tai, kad mokestis už žemės ūkio paskirties žemę taip pat bus apskaičiuojamas pagal verčių žemėlapius. Metodikos dar neturime, tačiau mokestis už žemės ūkio paskirties žemę neturėtų masiškai didėti, – teigė turto vertintoja Z.Gedminaitė. Pokyčių įteisinimu turi rūpintis savininkai Kadastro skyriaus vedėja Janina Leikienė sakė, kad šiemet kaip niekad daug problemų ir lankytojų dėl nekilnojamojo turto registravimo.– Žmonės įsigyja nekilnojamojo turto, per ilgesnį laiką įvyksta įvairių pokyčių – miršta savininkai, pastatai perstatomi ar nugriaunami, tačiau pamirštama pokyčius deramu būdu užfiksuoti ir įregistruoti Registrų centre, tačiau nesigėdima piktintis gavus apmokėti sąskaitą mirusio savininko vardu. Niekas kitas to padaryti negali, tik turto savininkai, – samprotavo J.Leikienė. Atkūrimo vertė – analogiško pastato atkūrimas Situaciją dėl draudžiamų pastatų įvertinimo sutiko pakomentuoti AB „Lietuvos draudimas“  Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas:– Kiekvieną konkretų atvejį reikėtų aiškintis sužinojus ir įvertinus visas aplinkybes. Minimai klientei patarčiau pasitarti su draudimo konsultantu, kuris paaiškins visas draudimo sąlygas, kartu pakoreguos pasiūlymą taip, kad klientas liktų patenkintas. Taip pat visi mūsų klientai bet kada gali paskambinti trumpuoju numeriu 1828 ir pasitarti visais rūpimais klausimais su skambučių centro konsultantais.Pasak A.Gimbicko, draudikai visada rekomenduoja, kokia verte reikėtų drausti turtą, kartu atkreipdami dėmesį, kad klientas turėtų pats įvertinti, ar draudimo suma yra jam pakankama, kad nelaimės atveju galėtų atstatyti savo turtą. Dirbtinai didinti vertės nesiekia nei draudikai, nei draudėjai. Pagal nekilnojamojo turto (pastatų) vertinimo principus, Lietuvoje taikomi įvairūs turto vertinimo metodai. Kiekvienas metodas turi savo individualią vertės apskaičiavimo metodiką. Vertė gali būti rinkos, atkūrimo, likutinė, mokestinė ir pan. „Lietuvos draudimas“ pastatus draudžia atkūrimo ir likutine verte. Atkūrimo ir likutinė vertė yra apskaičiuojama taip, kad atsitikus žalai sutarties galiojimo laikotarpiu, klientas būtų visiškai užtikrintas, jog galės atstatyti analogišką pastatą iki buvusios būklės.Atkūrimo vertė – tai yra analogiško, tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo (statybinė) vertė, kuri apima pastato pastatymo, įskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas. Likutinė vertė –  pastato atkūrimo vertė atėmus nusidėvėjimo sumą.Dėl tauragiškės I.P. klausimo sulaukėme ir AB „Lietuvos draudimas“ projektų vadovės Ingridos Žaltauskaitės paaiškinimo apie šį konkretų atveją.– Paskutinį kartą pastatas draustas 2006 metais, draudimo sutartis atnaujinta. 2012 metais. Draudikai draudimo vertes peržiūri ir koreguoja kiekvienais metais, atsižvelgdami į įvairių informacinių šaltinių duomenis. Nurodytu atveju per šešerius metus keitėsi 1 kv. me atkūrimo vertė, nes brango statybinės medžiagos, darbo jėga. Dėl šios priežasties skiriasi draudimo suma.