Išvažinėjo svetimą pievą

Dangų niaukė debesys, vis pratrūkdavę lietumi. Ūkininkai su nerimu dairėsi į dangų, nes jau laikas šienauti. O vieną ūkininkaujančią Laimą Lipšienę iš Paegluonio kaimo (Skaudvilės seniūnija) liūdino ne tik blogi orai, bet ir Pilsūdų kaimo gyventojas Linas Jonča, sunkiąja technika išvažinėjęs jos pievos pakraštį.
 Paprašė seniūnijos pagalbos Našlė Laima su nepilnamete dukrele gyvena tėviškėje, prižiūri visišką negalią turinčią mamą. Trys suaugę jos vaikai – dvi dukros ir sūnus – gyvena ir dirba Airijoje. Ūkininkė valdo keturis hektarus žemės, laiko tris karves, užsiaugina kiaulių, vištų. Šeima gyvena iš mamos pensijos, jos slaugos ir už perdirbėjams parduotą pieną gaunamų pinigų. Mažažemei brangus kiekvienas žemės lopinėlis, išvažinėtas pievos pakraštys – ne tik įskaudinimas, bet ir nemažas nuostolis. Moteris sakė su ūkininku bandžiusi aiškintis pati, bet šis į kalbas nesileido, tik pasijuokė, todėl ji parašė prašymą Skaudvilės seniūnijai. Lauke apsilankęs seniūnas Virginijus Būdvytis užfiksavo, kad pieva iš tiesų išvažinėta.– Pievos pakraštyje suplūktas maždaug 300 metrų ilgio ir 5 metrų pločio kelias, žemės savininkė prarado apie 15 arų pievos. Kelio ten niekada nebuvo, toje lankelėje karves ganydavo žmonės, gyvenantys už Egluonos upelio. Užfiksavus pievos sugadinimo faktą tarp pievos savininkės ir ūkininko, išvažinėjusio pievą, turėtų vykti derybos, kad žala būtų atlyginta. Jei jie dėl to nesusitars, L.Lipšienė dėl žalos atlyginimo galės kreiptis į teismą, bet paprastai susitariama, – samprotavo seniūnas.L.Lipšienė pasakojo, kad prie savo pievos buvo išsinuomojusi maždaug 50 arų plotelį apleistos valstybinės žemės, ketino ją pirkti, bet Žemėtvarkos skyriuje jai sakę, kad dar ne laikas rašyti prašymą. Netikėtai šiame sklypelyje ėmė šeimininkauti L.Jonča, gyvenantis Pilsūdų kaime – iškirto krūmus, gegužės 14-ąją per jos pievą miškovežiu gabeno iškirstus krūmus. Smulkiesiems ūkininkams brangus kiekvienas lopinėlis – Į tą mano nuomojamą plotelį kelio nėra. Paklaustas, kodėl išvažinėjo pievą, jis sakė, kad ten jo nuosava žemė, ir važinėsiąs, kur norėsiąs. Negaila man to apleisto žemės gabalo, tegu turi, bet prieš pirkdamas turėjo pagalvoti, kaip ten privažiuoti reikės. Būtų taręsis, pasiūlęs kaip nors kompensuoti už išvažinėtą pievą, būčiau nieko nesakiusi. Jeigu tikrai ten jo žemė, juk kaip nors nuvažiuoti turi, o man, vienai ūkininkaujančiai, bet kokia pagalba praverstų. O ateityje turėtų ieškoti būdo, kaip teisėtai ten kelią įsirengti. Kito būdo nėra, tik pirkti žemės arba kompensuoti žeme kitur, – kalbėjo L.Lipšienė. Tikina, kad projektuotoja jam „užpaišė“ keliuką „Tauragės kurjerio“ pakalbintas L.Jonča tikino, kad į savo žemę važiavęs keliuku, kurį jam projekte „užpaišė“ projektuotoja Irena Jankauskienė.– Projekto rengėja turėjo Lipšienę supažindinti, kad ten man keliukas priklauso. Kaip aš galiu pirkti žemę iš valstybės ir neturėti galimybės privažiuoti? Pievos savininkė turi man leisti važiuoti, – L.Jonča reiškė tvirtą nuomonę.Bet greitai išsiaiškinome, kad to 50–60 arų lopinėlio prie Egluonos upelio jis dar nenusipirko, tik parengtas projektas, atlikti kadastriniai matavimai, o iš valstybės pirkdamas žemę, ūkininkas neturi jokio pagrindo reikšti pretenzijų seniai ten savo žemėje ūkininkaujančiai moteriai.– Aš iš valstybės perku daugiau žemės, norėjau gauti didesnius plotus, bet man siūlo įvairius gabaliukus. Dabar ginčijama, kad ten nėra privažiavimo, nors projekte jis užbrėžtas. Nenoriu piktumų, pievos savininkei galėčiau atsilyginti pašaru gyvuliams, – aiškino L.Jonča. Ūkininkai pievas ar pasėlius sugadina rečiau Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Ažna patvirtino mano nuomonę, kad žmogui iš valstybės perkant žemės, jei ten nėra privažiavimo, kiti žemės savininkai neprivalo jam leisti savo žemėje suformuoti kelią, dėl to reikia tartis su žemės savininkais geruoju arba servitutą (galimybę važiuoti) gali nustatyti teismas, kuris numato ir atlyginimo už tai būdą.– Pasėlių, pievų sugadinimo atvejus aiškinasi seniūnijos. Ūkininkė pasielgė teisingai, kreipdamasi į seniūniją. Aš dar aiškinsiuosi dėl privažiavimo prie valstybinės žemės sklypelio, kurį perka Jonča. Lipšienė dėl to sklypelio nuomos rašytinės nuomos sutarties nebuvo sudariusi, jokių teisių į jį neturėjo, – aiškino R.Ažna.Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Jacikevičienė „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad tokių pažeidimų pasitaiko nedažnai. Ūkininkai retai tuo piktnaudžiauja, dažniau pievos ir pasėliai nukenčia nuo miško kirtėjų ir medžiotojų technikos, ypač pavasarį ir rudenį, kai žemė būna įmirkusi.