Eksperimentas: tauragiškiai ant prekybininkės jauko neužkibo

Daržovių, vaisių ir uogų perpardavinėtojams, ko gero, mieliausi – nepatyrę pirkėjai. Tokiems  prekės už gerą kainą parduodamos kaip „tik vakar skintos“ ir „kaime užaugintos“. Nesvarbu, kad dalis jų tiekėjų parskraidintos iš saulėtosios Ispanijos ar parvežtos iš Lenkijos. Smalsumo vedina pati nutariau paprekiauti bulvėmis ir stebėti tauragiškių apsipirkinėjimo manieras.
Miesto turgeliuose dar praėjusios savaitės pradžioje buvo galima įsigyti tik pernykščių lietuviškų arba šviežių itališkų, ispaniškų bulvių. Kad pastarosios šviežios – matyti, bet kad jos importuotos, prekiautojos atsako tik paklaustos. Eksperimentu pabandžiau išsiaiškinti, ar tauragiškiai perka produktus pagal išvaizdą, ar vis tik pasitiki prekybininko kalbomis, nors jos ir ne visada gali būti tiesa. Ispaniškos = lietuviškos? Ar tauragiškiai pirktų, jei pasiūlyčiau jiems šviežių lietuviškų bulvių? Mokėdama be vieno cento po tris litus už kilogramą, nusiperku iš „Maximos“ penkis kilogramus šviežių ispaniškų bulvių. Prisėdu prie to paties prekybos centro, ant taburetės prikabinu užrašą „Šviežios lietuviškos bulvės“. Kainą nusistatau beveik tokią pačią, kaip ir prekybos centre – 3 litai už kilogramą (mokėjau 2,99 lt). „Tai sakai, lietuviškos“? Pirmąsias 30 minučių dėmesio tikrai netrūko. Bulvių kainos teiravosi 13 žmonių. Kaskart paklausta kainos pabrėždavau, kad prekybos centras už šviežias ispaniškas „prašo“ tiek pat. Bet juk mano lietuviškos! Šypseną sukėlė kainos besiteiravusių vyrų reakcija. Kainos jie klausdavo net nestabtelėję, bėgdami pro šalį, tarsi tik dėl smalsumo.– Tai čia lietuviškos, ane? Šviežios? – ironiškai šyptelėjo vyras languotais marškinėliais.Kitas gi mestelėjo, kad apskritai nėra skirtumo tarp šviežių lietuviškų ir šviežių ispaniškų:– Gi ne ant krūmų ispaniškos auga.Iš stabtelėjančių ar pralekiančių pro šalį pačiupinėti bulves susigundė tik viena jauna moteris.– Bet ar čia jūsų augintos? – pakraipė galvą ji ir nelaukusi atsakymo nuėjo.Dar vienas vidutinio amžiaus vyriškis sustojo pakalbinti.– Ir lietuviškos, ir šviežios? – šypsojosi jis. – Tokios smulkios. O kur augintos?– Kalpokų kaime, – sumelavau.Paklausta, kur tas Kalpokų kaimas, tarsteliu, kad važiuojant link Šilutės. Vyras susimąsto. Matyt, jis irgi žino, kad Lietuvoje anksčiausiai bulvių derlių nuima Šilutės rajono Rusnės salos ūkininkai.– Dar pagalvosiu, – paklaustas, ar pirks, atsako vyras ir nupėdina į „Maximą“. Konkurentų – po 2,50 lito Iki 12 valandos neatsirado nė vieno norinčio įsigyti „šviežių lietuviškų“ bulvių. Atėjus pietų metui paaiškėjo viena priežasčių, kodėl praeivių nemasino mano 3 litus kainuojančios bulvės. Apie kapinėse nušalusius gvazdikėlių daigus man besiguodžianti senyvo amžiaus moteris pranešė, kad kitapus gatvės šviežių lietuviškų bulvių galima įsigyti už du su puse lito! Nuskubu pažiūrėti į savo konkurentų bulves. Netoli prekybos centro įsikūrę daržovių pardavėjai sako prekiaujantys itališkomis. O kur šviežios lietuviškos?– Vakar prekiavo. Po du su puse prašė, – atraportuoja akiniuota pardavėja, perrikiuodama užsienietiškas bulves, ir patikina, kad ir šios skanios.Savo bulves nusprendžiu nukainoti iki 2 litų. Diagnozė: „Užsienietiškos“ Susidomėjusiųjų mano siūlomomis „šviežiomis lietuviškomis“ bulvėmis kitą pusvalandį buvo tiek pat, kiek ir prieš tai. Tačiau atsirado dvi vidutinio amžiaus moterys, norinčios jų pirkti. Viena – kilogramą, kita – du. Po jos bulvių panoro vidutinio amžiaus pora. Nespėjus šiems nueiti – ir vyriškis. Jis litus ėmė krapštyti net nepažiūrėjęs į daržoves. Kai pareiškiau, kad esu žurnalistė, ir pasiūliau žvilgtelėti į bulves ir įvertinti, jis spustelėjo bulvę.– Taip ir maniau, kad nelietuviškos. Čia iš šiltų kraštų atvežtos – minkštos ir vandeningos. Pažvelk – vienas šonas pajuodęs. Tai rodo, kad jos buvo sandėliuojamos. Šviežių bulvių negalima laikyti sandėliuose – reikia iškart vartoti, parduoti. Sandėlyje jos minkštėja, ima juoduoti ir pūti. Akivaizdu, kad tos atvežtos iš toli. Keturi „užkibo“ Santechniku Kęstučiu prisistatęs vyras sako esąs įgudęs pirkėjas. O šviežių bulvių pirkti sumanęs iš smalsumo. Jo teigimu, anokia naujiena – ne pirmoji siūlau šviežių bulvių. Jų galima gauti Dariaus ir Girėno gatvės turgelyje. Skaniausios, sako, užderės po savaitės Lauksargiuose arba Dauglaukyje. Ten, anot jo, molinga žemė, gerai sugeria drėgmę, todėl ir bulvės būna sausesnės.Jei nebūčiau prisistačiusi žurnaliste ir pasakiusi, kad bulves siūlau tik dėl smalsumo, prekyba būtų atnešusi nuostolį. Už penkis kilogramus bulvių prekybos centre mokėjau 15 litų, visas būčiau pardavusi už dešimt.Įsitikinau, kad tauragiškiai nepatiklūs – iš trisdešimties susidomėjusiųjų į mano „Šviežių lietuviškų bulvių iš Ispanijos“ pinkles įkliuvo tik keturi. Paklausti, kodėl jas perka, sakė skubėję jų įsigyti pietums, o aš jiems pasitaikiausi patogioje vietoje tinkamu metu. Tad, mieli pirkėjai, būkite budrūs ir visuomet atidžiai žiūrėkite, už ką mokate pinigėlius.