„Švyturio“ bendrijos sodininkus ir gyventojus „užkniso“ šernai

„Švyturio“ bendrijos sodininkai perkeltine prasme populiarų žodį „užkniso“ dažniausiai naudoja tiesiogine prasme – juos užkniso šernai. Vasarą šernai kniso daržus, o jai baigiantis ir prasidėjus rudeniui ėmė siaubti pakeles, žaliąsias vejas.  Miško gyvūnų suarti arais matuojami plotai atrodo siaubingai. Jų sugebėjimai stebėtini – ieškodami sliekų, jie įstengia nulupti ant betoninių takų užslinkusią veją. Daug kas turės iš naujo dirbti ir lyginti žemę, sėti žolę, tačiau niekas negali garantuoti, kad mėgėjai knisti čia vėl neapsilankys. „Švyturio“ sodininkai ir gyventojai ne tik piktinasi dėl patirtų nuostolių, bet ir baiminasi galimų pavojingų susidūrimų su šiais miško gyvūnais.
Vyriškis, šioje bendrijoje saugojęs savo sklypelį, ne vieną naktį nakvojęs namelyje, lauke žibinęs  elektros lemputę ir pramiegojęs šernų apsilankymą, stebėjosi, kad jie žolyną iškniso ir prie pat laiptų į namelį. Šernai nepaiso nei šviesos, nei sodybose pririštų šunų, nei vaikščiojančių žmonių, knisa visur, kur tik panorėję. Pagyvenusi moteris, dienos viduryje su visa šernų šeimyna susidūrusi bendrijos teritorijoje, išsigandusi spruko į savo namelį.Tai nemalonūs sodininkų nuotykiai, bet bendrijoje gyvena nemažai šeimų, žmonės iš čia keliauja į darbus, vaikai – į mokyklas. Baiminamasi tokių susidūrimų su miško žvėrimis, nors medžiotojai ir teigia, kad šernai žmonėms nepavojingi, esą galėtų juos pulti tik išskirtiniais atvejais: jei būtų sužeisti arba jei kas nors pasikėsintų į jų jauniklius. Tačiau „Švyturio“ bendrijos gyventojai, ypač vaikai, susidūrę su miško žvėrimis, gali to nežinoti ir labai išsigąsti. Ten, kur gyvena žmonės, neturėtų bėgioti būriai žvėrių! Panaši padėtis ir kitose Joniškės kaimo sodininkų bendrijose, „Keramiko“ bendrijoje – dar blogesnė, nes ten net ir bendros visam plotui tvoros nebelikę.Sodininkų bendrijos iš dalies jau yra tapusios gyvenvietėmis. Jose atsirado gatvės, į Joniškės sodus nutiestas takas, įrengtas apšvietimas. Neįsivaizduojama, kad pagrindinėmis „Švyturio“ ir kitų bendrijų gatvėmis gali laisvai gastroliuoti šernai. Sodininkai ir bendrijų gyventojai piktinasi, kad aplink sodus miškus išsinuomojęs medžiotojų klubas „Kurtinys“ juos apleido šernais.Užpernai, kuomet dar nebuvo tokios baisios šernų invazijos, „Tauragės kurjeris“ su medžiotojais, aplinkosaugininkais ir valdininkais ir medžiotojų klubu „Kurtinys“ aiškinosi šią problemą. Atsakymas buvo seniai žinomas: sodininkai nuo šernų turi saugotis patys, deramai apsitverdami visą savo teritoriją arba atskirus sklypelius, medžiotojai atsako tik už laukuose esančiuose ūkininkų pasėliams šernų padarytą žalą, soduose medžioti negalima. Nuskurdusių sodininkų bendrijų tvoros aplūžusios, jose įrengta daugybė vartelių, kurie ne visuomet uždaromi, be to, atsidarančius į sodų vidų miško kiaulės sugeba atsidaryti, nes jos moka net „įjungti“ medžiotojų į pamiškes ir miškus atgabentus pašarų dalintuvus. Apsitverti sklypelį nepigu ir nelabai gražiai atrodo, be to, didžiosios sklypelių ribos nėra aiškios, nes kadaise jie buvo privatizuojami pagal popierius, neatsižvelgiant į tai, kas yra natūroje.Sodai Joniškės kaime įkurti prieš keletą dešimtmečių. Kodėl tik dabar juos taip žiauriai ėmė atakuoti šernai? Priežasčių daug. Švyturiečiai mano, kad šernų prisiveisė per daug, nors medžiotojai ir nesutinka su tokia nuomone. Dėl kitos priežasties sutaria visi: kelininkams aptvėrus pagrindinę magistralę, liko sutrikdyti natūralūs šių žvėrių keliai, jie priversti laikytis aplinkiniuose miškuose. Nuknisti sodai ir „išarti“ aplinkiniai miškai patvirtina šią nuomonę. Vieno medžioklės būrelio vadovas teigia, kad šiemet šernai soduose labiau siautėja todėl, kad buvo menkas ąžuolų gilių derlius.Tačiau esant dideliam šernų antplūdžiui, kai kyla pavojus žmonėms, nebe laikas diskutuoti, kas dėl to kaltas, reikia imti radikalių priemonių, kad šernai, laisvai gastroliuojantys gyvenamojoje vietoje, negąsdintų žmonių.