D.Meiželytė: pažadu – kaskart būsime vis kitokie

Lapkričio 22 dieną Kultūros rūmuose vyko atranka į naująjį Tauragės krašto chorą, kurį netrukus išvysime televizijos ekranuose. Atrankoje pasirodė 54 dalyviai, 20 iš jų išgirdo būsimosios choro generolės Donaldos Meiželytės kol kas dar laikiną „taip“. Chorvedys Kornelijus Pukinskis patikino, kad, kaip ir prieš dvejus metus, dalyvauti atrankoje buvo kviečiami talentingi žmonės iš Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių. Planuojama, kad tikroji choro sudėtis paaiškės ateinantį trečiadienį, po dar vienos dalyvių perklausos.
– Pirmasis įspūdis labai geras, – po atrankos sakė D.Meiželytė. – Į „Ugnies choro“ atranką pernai atėjo apie 200 žmonių, kurių nemaža dalis tiesiog norėjo patekti į TV ekraną. Šįkart žmonės jau žinojo, koks sunkus darbas ir kokie reikalavimai jų laukia, todėl atėjo motyvuoti, žinantys savo galimybes. Žinoma, atėjo ir keletas vaikučių, paauglių, tačiau šiame projekte labiau norėtųsi dirbti su suaugusiais žmonėmis. Į antrąją atranką pakviesime tuos, kurie tiko ir patiko.– Į antrąją atranką pakviesime 20, iš kurių ir suformuosime komandą. Tikrai nemaniau, kad čia gali būti tiek talentingų ir kūrybingų žmonių. Atrankoje girdėjau ne vieną nerealų, tobulą balsą. Aš pati niekada neturėjau tokio vokalo, kokius duomenis parodė Tauragės krašto žmonės, – kukliai sako generolė.Choruose dažniausiai pristingama vyriškų balsų, tačiau D.Meiželytė laikosi pozicijos, kad geriau tebūnie jų mažiau, bet „ne bet kokių“.– Jei vertų scenos nebūtume sulaukę dabar, būtume darę kelias atrankas, nes tikslas – surinkti talentingus, charizmatiškus ir pozityvius žmones, – sako ji. – Merginos paprastai drąsesnės, dažniau muzikuoja, todėl ir norinčių dainuoti chore daugiau. Klaustukų dėl merginų irgi daugiau: kelios jų yra šešiolikmetės, todėl reikės pasikalbėti ir su jų tėvais, – dalinasi būsimaisiais rūpesčiais choro „galva“.   Donalda teigia specialiai nežiūrėjusi „Ugnies“ choro įrašų, kad neturėtų išankstinių nuostatų.– Į kiekvieną atrankos dalyvį žiūrėjau kaip į absoliučiai naują žmogų, man matomą pirmą kartą. Nelengva, kiekvienam skiriant vidutiniškai po minutę, atskleisti vokalo galimybes, tad su kai kuriais teko ir pašmaikštauti, – sakė nors ir pavargusi, bet vis dar sugebėjusi užkrečiamai kvatotis Donalda.– Noriu tokio choro, kuris „susicementuotų“ kaip puikus kolektyvas, galintis kurti ir ne kartą koncertuoti šio krašto renginiuose, – sako D.Meiželytė. – Niekada nebūsiu choro priekyje, leisiu patiems rinktis žanrus – kaskart būsime kitokie. Svarbiausia – gyvenimo džiaugsmas choristų akyse, tada galėsime uždegti ir klausytojų širdis, – optimistiškai apibendrina būsimojo choro generolė.