Mėlynių derlius šiemet prognozuojamas skurdus

Miške sirpstant pirmosioms mėlynėms po truputį pilnėja ne tik uogautojų pintinės, bet ir piniginės. „Tauragės kurjeris“ klausė, kokia yra mėlynių verslo specifika, kaip nustatomos uogų kainos ir su kokiais sunkumais susiduria kiekvienais metais mėlynių rinkėjai ir pardavėjai.
Potencialūs mėlynių pirkėjai dažniausia traukia arba į turgelį prie Muzikos mokyklos, arba prie Gedimino gatvėje įsikūrusių „Maximos“ ar „Iki“. Ten pasukau ir aš, tačiau pirmoje dienos pusėje prekeivę sutikau tik vieną. Senyvo amžiaus moteris prisistatė esanti Petrė ir sakė pati nemėlyniaujanti, nes negali dirbti pasilenkusi – trukdo stuburo išvarža, todėl parduoda anūkės surinktas uogas. Ji pasakojo prekiaujanti nuo mažumės, todėl Kaune studijuojančiai anūkei padėti jai nesunku. Už mėlynių litrą Petrė prašė 10 Lt. Ji kainą dažniausiai nusižiūri iš aplink sėdinčių prekeivių. Tačiau ši kaina galioja tik šviežioms, dar mišku kvepiančioms uogoms, o štai vakarykštės  mėlynės parduodamos litu pigiau. Prie Petrės mėlynių pūpsojo ir keletas voveraičių – uogaudama anūkė randa ir vieną kitą grybą. Jų kaina taip pat „kandžiojasi“ – 10 Lt už litrą.Prie „Iki“, kitoje prekybininkų pamėgtoje vietoje, ant prekeivių nuolatos griūva kainų besiteiraujančių praeivių klausimų lavina. Visgi įsiterpti pavyksta ir man. Mėlyniautoja Judita uogauja jau daugiau nei dešimtmetį – rinkti miško gėrybes ji pradėjo būdama vos aštuonerių, o dabar jau nekantriai laukia savo 22-ojo gimtadienio.Jos sesuo Laima mano, kad mėlyniautojo dalia nelengva. Merginos keliasi su pirmaisiais gaidžiais ir pasitikdamos saulę skuba į miškus (dažniausiai – į Sakalinės pusę, išdavė Judita). Iki 9.30 val. seserys surenka po 9 litrus ir šviežias uogas parduoda Tauragės centre. Geriausias įrodymas, kad uogos – ką tik iš miško, yra mėlyniautojų rankos, kurias jos noriai demonstruoja praeiviams.Dabar jų uogų litras kainuoja 9 Lt. Merginos bandė jas parduoti po 10 Lt, bet rūgščios tarsi sugedusią mėlynę suvalgiusių praeivių minos, atsiradusios išgirdus kainą, joms atsibodo, ir uogas seserys atpigino. Pasak jų, kainą diktuoja ir greta stovintys prekeiviai, juk nevalia prašyti daugiau nei jie. Kainos krinta ir tada, kai prekyba einasi lėtai – saulei kaitinant uogos greitai genda.Didelio kainų nuosmukio jaunos, tačiau patyrusios prekybininkės neprognozuoja. Jų manymu, mėlynių derlius šiemet daug mažesnis nei pernai, todėl kainos turėtų kristi iki 8 ar 7 litų, bet ne žemiau. Judita guodėsi, kad norėdama surinkti litrą mėlynių turi visą mišką apeiti, o suradusi tankiai kad ir smulkiomis mėlynėmis aplipusį gojelį, jį švariai nurenka.– Pigiau nei 9 Lt mėlynes šiuo metu gali parduoti tik jas renkantys šukomis, – tvirtino Judita.Nė viena prekybininkė tikino mėlynių „nešukuojanti“ – per didelė žala gamtai. Jų teigimu, „nušukuoti“ uogienojai atsigauna lėtai – tai gali užtrukti net penkerius metus. Nuo tokių priemonių atbaido ir aplinkosaugininkai, dažnai tikrinantys uogautojus ir besidomintys, ar aplink nevaikštinėja šukomis uogas braukiantys pažeidėjai.Iš pažiūros ramybės oazė, vasarą miškas yra pilnas ne tik taikiai nusiteikusių gėrybių rinkėjų, bet ir jų darbo vaisius nugvelbti besitaikančių nusikaltėlių. Judita pasakojo, jog ne kartą kiek toliau paėjusi nuo surinktų uogų vėliau jų neberado. Kiek tolėliau mėtėsi tik jau ištuštinti kibirai.– Liūdna prarasti po keleto valandų triūso surinktas mėlynes, – slogiais prisiminimais dalijosi Judita.