Skaudvilės specialiosios mokyklos direktorius: „Visi mokiniai – tarsi mano vaikai“

Dažnas moksleivis apie rugsėjo mėnesį prasidedančius mokslo metus galvoja su siaubu. Tačiau Skaudvilės specialiosios mokyklos moksleivių net vidurvasarį mintys apie mokyklą nebaugina, o Rugsėjo 1-oji, galima numanyti, yra džiaugsminga šventė. Juk smagu išvysti pažįstamus veidus, būti tarp savų ir nesijausti nepatogiai dėl negalios.
Būtent protinė negalia mokiniams atveria jaukios ir spalvingos Skaudvilės specialiosios mokyklos duris. Prieš tai jie turi būtinai save išbandyti bendrojo lavinimo įstaigose – ten dažniausiai sutrikimai yra pastebimi, ir, žinoma, sulaukia ne tik pedagogų, bet ir bendraamžių dėmesio.Štai vienas mokinys dėl klasės draugų patyčių nustojo eiti į mokyklą, o kad niekas negalėtų priversti jo ten sugrįžti, jis miške išsikasė bunkerį ir jame pasislėpė.– Parsivežėme šitą vaiką iš miško. Mokykloje jis atsistojo ant kojų, nes pakliuvo į savo terpę. Mokinys, kurį būtų sutrypę, dabar yra pirmūnas, – skaudžią istoriją pasakojo Skaudvilės specialiosios mokyklos direktorius Rolandas Beišys.Pasak jo, patyčios mokykloje veda į nusikaltimus. Šioje mokykloje šaipytis nėra iš ko, nes visi čia atsidūrė dėl tos pačios priežasties. Čia galima baigti dešimt klasių, kuriose mokomasi pagal palengvintas programas, o visi pedagogai – specialieji. Direktorius gyrė mokyklos psichologą ir sakė, kad pokalbis su juo mokiniams turi labai teigiamos įtakos.– Juk giliai glūdintys sunkumai dažnai veda prie savižudybės. O pasipasakojus dingsta problemos, uždarytos net po dešimčia kevalų, – sakė R.Beišys.Šalia dešimties įprastų klasių yra trys, skirtos mokiniams su daugybe fizinių ir protinių defektų, kuriose mokomasi tokių dalykų, kaip paimti šakutę, užsegti sagą ar tiesiog pavadinti daiktus.– Manome, kad rugsėjį į mokyklą susirinks maždaug 70 mokinių. Šį pavasarį mokyklą baigė 14 dešimtokų, – sakė R.Beišys.Jis pasakojo, kad kartą su juo atsisveikinti atėjęs mokyklą bebaigiantis dešimtokas neišlaikė ir, apsikabinęs direktorių, apsipylė ašaromis.– Visi – tarsi mano vaikai, – sakė į dešimtoko gestą jautriai sureagavęs R.Beišys.Didelė dalis dešimtokų iš Skaudvilės profesijos mokytis važiuoja į kitą specialiąją mokyklą Radviliškyje. Prieš stodami, jie jau būna šioje įstaigoje pabuvoję ir su jos tvarka susipažinę, nes kasmet į ją organizuojamos dviejų savaičių trukmės išvykos.Direktorius pasakojo, jog kai kuriems mokiniams nusišypso laimė. Kartą jo aplankyti buvęs mokinys atvyko prabangiu automobiliu. Pasirodo, jis įkūrė savo autoservisą ir dabar sėkmingai verčiasi.– Pasakiau, kad mokykloje matematika jam sekėsi prastai, – prisimena direktorius. – O jis atšovė, kad skaičiuoti jam nereikia – tai daro buhalterė.Mokiniai mokyklą baigia nevienodo amžiaus. Dešimt klasių baigti dvidešimties – joks netikėtumas. Dabar mokyklą dar lanko 24-erių metų mergina.– Juk ši mokykla – ne bendrojo lavinimo, todėl griežtos ribos, kokio amžiaus ją reikėtų baigti, nubrėžti negalime, – sako R.Beišys.Pasak jo, kuo anksčiau mokiniai patenka į Skaudvilės specialiosios mokyklos pedagogų rankas, tuo ugdymo efektas didesnis. Joje dirba kineziterapeutas, ant kojų pastatęs keletą cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų. Vaikai gali mankštintis treniruoklių salėje, maudytis tarp spalvotų rutuliukų, po procedūrų atsipalaiduoti masažo kėdėje.Didžioji dalis mokinių gyvena bendrabutyje. Pasak direktoriaus, šviesiuose kambariuose dažniausiai ramu, laisvu laiku čia galima žiūrėti televizorių, klausytis muzikos. R.Beišys pasakoja kartą, užsukęs į bendrabučio kambarį, pamatęs prie televizoriaus ekrano prilipusius jo gyventojus. Pasirodo, visi įsigilinę žiūri žinias. Pasak jo, apie šalies aktualijose kai kurie mokiniai nusimano labai gerai. Turbūt nuo sveikųjų jie skiriasi ne taip smarkiai, kaip kartais „normalieji“ yra linkę manyti.