Ekspedicija „Vorkuta’13“: aplankyti, užfiksuoti, išsaugoti

Pirmadienį Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje lankėsi rugpjūčio pabaigoje vykusios ekspedicijos „Vorkuta’13“ dalyviai. Dvylika dienų trukusios istorinės atminties išsaugojimo misijos metu europinės Rusijos dalies šiaurėje penki vyrai ir trys moterys aplankė mirtį nešusių lagerių vietas, klausėsi tremtį išgyvenusiųjų pasakojimų, tvarkė tremtinių kapinaites. Prie kiekvieno pakeliui rasto memorialinio paminklo skambėjo tautiška giesmė ir malda. 
Aplankyti, užfiksuoti, išsaugoti ir perduoti ateities kartoms – tokius tikslus išsikėlė politinių kalinių sukilimo 60-mečiui atminti skirtos ekspedicijos „Vorkuta‘13“ dalyviai: politologai Raminta Žūsinaitė ir Jonas Survila, miškininkas Justinas Urbanavičius, politikos mokslų daktaras Laurynas Kasčiūnas, žurnalo „Apžvalga“ redaktorė Vaida Stundytė, teisininkė Roberta Firavičiūtė, Jaunųjų krikščionių demokratų pirmininkas Vytautas Keršanskas ir ekspedicijos vadovas, LR Seimo narys Paulius Saudargas.Šiais metais pasirinkta aplankyti Komijos Respublikos šiaurėje veikusius lagerius. Jie laikyti tais, iš kurių negrįžtama. Barbariška sovietų valdžia Komijos šiaurę kaip vieną iš tremties vietų pasirinko dėl jos žemės gelmėse plytinčių akmens anglies klodų.Pirmąja ekspedicijos „Vorkuta’13“ stotele buvo pasirinktas Intos miestelis. Jame ekspedicijos dalyviai aplankė kraštotyros muziejų, aptvarkė ne vieno lietuvio amžinojo poilsio vieta virtusias Vostočnyj kapines. Vėliau keliai pasuko į Abezę. Skaičiuojama, kad 1938–1948 m. Abezėje, kurioje dabar gyvena vos 450 gyventojų, žuvo ne mažiau kaip 10 tūkst. kalinių. Šiame miestelyje, kuris, kalbama, išnyks po 15 metų, ekspedicijos dalyviai apsilankė memorialinėse kapinėse ir mokykloje įrengtoje muziejinėje klasėje, kurioje mokinių iniciatyva surinkta ekspozicija GULAG’o tema. Pasak J.Survilos, nedideli suvargę muziejai ten laikosi tik dėl pavienių entuziastų geranoriškumo. Visų kitų vietinių galvos okupuotos vis dar vykdoma, istorijos detales keičiančia rusų valdžios propaganda. Todėl iš išgirstų pasakojimų reikia mokėti atsirinkti tinkamas detales.Galiausiai ekspedicijos dalyviai pasiekė GULAG’o sistemos simboliu vadinamą Vorkutą, kurioje aplankė visoje Rusijoje veikiančios sovietinių represijų aukų ir vietų atminimo išsaugojimu užsiimančios nevyriausybinės organizacijos „Memorialas“ skyrių, susitiko su vietos veikėjais.1946 m. Vorkutoje kalėjo net 62 tūkst. kalinių. Ir dabar išlikęs 57 km besitęsiantis „Vorkutos žiedu“ vadinamas ratu einantis kelias, aplink kurį ir buvo išdėstyti lageriai bei 21 ten veikusi ar tebeveikianti šachta. Ekspedicijos dalyviai apsilankė ir vietoje, kurioje 1953 m. liepos 26–rugpjūčio 1 d. vyko garsusis Vorkutos kalinių sukilimas, susitiko su Vorkutoje nuo 20 metų kalėjusia ir ten gyventi likusia latve Rasma, vienos ekspedicijos dalyvių R.Firavičiūtės giminaitėmis.– Labai svarbu išsaugoti šiuos skaudžius mūsų tautai istorijos puslapius. Kol dar gyvi tremties liudytojai, reikia surinkti iš jų išgirstą autentišką informaciją. Važiuodami namo iš Rusijos šiaurės suvokėme, jog dabar prasideda tikroji misija. Misija perduoti viską gyvenantiems Lietuvoje, – teigė P.Saudargas.Išklausę ekspedicijos dalyvių pasakojimų, savomis istorijomis pasidalinti panoro ir gausiai B.Baltrušaitytės bibliotekoje susirinkę tremtį išgyvenę tauragiškiai. Vienas jų Vorkutos šachtose teigė praleidęs šešerius metus. Vyras žiaurią lagerio kasdienybę prilygino pragarui.Prieš atvykdami į Tauragę „Vorkuta’13“ ekspedicijos dalyviai lankėsi Batakiuose, Lomiuose, Vėluikiuose bei Dapkiškiuose.Ekspedicijos projektą įgyvendino Jaunųjų krikščionių demokratų organizacija ir Lietuvos socialios rinkos plėtros institutas. Mecenatas – Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas.Pernai įgyvendinta prezidento Aleksandro Stulginskio tremčiai atminti skirta ekspedicija „Kraslagas’12“.