2014 m. naujovės – lauktos ir nelabai

Prasidėję metai Lietuvai atnešė nemažai, nors galbūt ir neesminių, naujovių: teisės aktai nebebus skelbiami „Valstybės žiniose“, padidėjo neapmokestinamasis pajamų minimumas (NPD), pora centų pigo elektra ir dujos, įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, o susiruošę į Latviją litus keisime į eurus. Lietuvos kariuomenėje vėl atsirado ulonai ir dragūnai.
Didėja NPD Jeigu asmuo kartu su sutuoktiniu augina vieną vaiką, o atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 1 000 Lt, tai nuo sausio 1 d. toks asmuo, atskaičius mokesčius, į rankas gaus 28,5 Lt daugiau. Jei alga yra daugiau kaip 3150 Lt, sutuoktinių pajamos gausės vien tik dėl padidėjusio papildomo NPD už vaiką – po 7,5 Lt kiekvienam per mėnesį.Nuo šio sausio 1 d. neapmokestinamųjų pajamų dydis nuo 470 Lt auga iki 570 Lt, o už pirmą vaiką taikomas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis kils iki 200 Lt. Šiuo metu už pirmą vaiką taikomas 100 Lt dydis, o už antrą ir kiekvieną vėliau gimusį vaiką – 200 Lt.Mėnesinis NPD bus padidintas iki 570 Lt, gyventojams, kurių pajamos neviršija 1 000 Lt per mėnesį. Kuo didesnė alga, tuo NPD mažesnis, o nuo 3 150 Lt, neatskaičius mokesčių, jis iš viso neskaičiuojamas. Papildomas 200 Lt neapmokestinamasis pajamų dydis bus taikomas už kiekvieną auginamą vaiką nepriklausomai nuo gaunamų pajamų. Pinga elektra Nuo sausio gyventojams elektra pinga apie 2,5 ct/kWh priklausomai nuo mokėjimo plano. Skaičiuojama, kad vidutinė šeima dėl tokio kainų pokyčio sutaupys apie 40 Lt per metus.Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino, kad už elektrą atsiskaitantys pagal standartinį vienos laiko juostos tarifą turės mokėti 47,4 ct/kWh. Pernai šis tarifas buvo 50,1 ct/kWh. Turintys elektrines virykles vienos laiko zonos vartotojai mokės 46,5 ct/kWh vietoj 48,7 ct/kWh. Du skaitiklius turintiems gyventojams dieną sunaudojama energija kainuos 51,3 ct/kWh vietoj 54,1 ct/kWh, o naktį ir savaitgalį – 38,4 ct/kWh vietoj 41 ct/kWh. Du skaitiklius ir dar elektrines virykles turintys žmonės mokės atitinkamai 50,3 ct/kWh vietoj 52,5 ct/kWh ir 37,8 ct/kWh vietoj 40 ct/kWh.Pasirinkusieji planą „Namai“ ir  turintys vienos laiko zonos tarifą ir toliau mokės 10 Lt abonentinį mokestį, o kilovatvalandė elektros jiems pigs beveik 3 ct iki 42,7 ct/kWh, o turintys dviejų laiko zonų tarifą turės atseikėti atitinkamai 45,9 ct/kWh ir 35,3 ct/kWh vietoj 48,8 ct/kWh ir 37,9 ct/kWh.Turintys planą „Namai plius“ ir toliau mokės 20 Lt pastovų mokestį, o už elektrą pagal vienos laiko zonos tarifą – 41 ct/kWh vietoj 43,8 ct/kWh.Dviejų laiko zonų tarifo klientai už dieną sunaudotą energiją mokės 43,9 ct/kWh vietoj 46,8 ct/kWh, o naktį ir savaitgaliais – 34,2 ct/kWh vietoj buvusių 36,7 ct/kWh.Nuo 2014 m. nebelieka anksčiau buvusios skirtingos elektros kainos sunaudojantiems daugiau nei 12 tūkst. kWh. Latvijoje neliko lato Nuo šių metų sausio 1-osios Latvija tapo 18-ąja euro zonos šalimi.Latvijos nacionalinė valiuta keičiama į eurus pagal Latvijos banko nustatytą dabartinį santykį, kuriuo latas susietas su vieningąja ES valiuta – 0,70284 lato už vieną eurą.Nuo sausio 1 dienos Latvijoje prasidėjo pareinamasis laikotarpis, kai šalyje už prekes ir paslaugas galima mokėti tiek latais, tiek eurais, tačiau grąža privalo būti išduodama eurais. Visi negrynieji pinigai sausio 1-ąją automatiškai perskaičiuoti eurais. Grynuosius latus bus galima keisti į eurus šešis mėnesius nuo euro įvedimo dienos visuose komerciniuose bankuose, o Latvijos centriniame banke – neribotą laikotarpį.Latvijos siekiui įsivesti eurą Europos Parlamentas pritarė liepos 3-ąją, už šią iniciatyvą balsavo 85 proc. įstatymų leidėjų. „Valstybės žinios“ teisės aktų nebeskelbs Kaip informavo Lietuvos Respublikos Seimas, nuo 2014 m. teisės aktų nebeskelbs „Valstybės žinios“ – vadovaujantis sausio 1 d. įsigaliojančiu Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu pagrindinis valstybės registras, kur įstatyme numatytų teisės aktų, tarp jų – Konstitucijos, įstatymų, Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, tarptautinių sutarčių, savivaldybių institucijų norminių teisės aktų, įregistravimas ir paskelbimas laikomas oficialiu teisės aktų paskelbimu, bus Teisės aktų registras. Į jį reorganizuotas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registras. Norminis teisės aktas įsigalios kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus.Teisės aktų registro svetainė http://www.e-tar.lt, kurioje galima matyti naujausius užregistruotus teisės aktus, visuomenei, institucijoms ir įstaigoms prieinama nuo 2014 m. sausio 1 d. Teisės aktų registro duomenys prieinami neatlygintinai, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.Teisės aktų registras susietas su nauja Teisės aktų informacine sistema, tampančia teisėkūros proceso pagrindu. Naujoves šiame procese įteisinančiu Teisėkūros pagrindų įstatymu sudaromos prielaidos atviram, skaidriam ir koncentruotam e. teisėkūros procesui sukurti. Sistemoje tvarkomi duomenys – vieši, ir visuomenė nuo šiol turi galimybę teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų.Teisės aktų registro valdytojas ir tvarkytojas yra Seimo kanceliarija. Teisėkūros procedūroms naudojama Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinė sistema.Keičiasi trijų sausumos pajėgų dalinių pavadinimaiNuo sausio 1 d. keičiasi trijų sausumos pajėgų batalionų pavadinimai.Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas pervadinamas Karaliaus Mindaugo husarų batalionu, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas vadinsis Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionu, o dragūnų karybos tradicijas tęsiantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų batalionas pervadinamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionu.Batalionai ir toliau vykdys tas funkcijas ir užduotis, kokios jiems buvo priskirtos, ir pavadinimų keitimas tam įtakos neturės.Šiais pakeitimais siekiama puoselėti Lietuvos kariuomenės istoriją ir tradicijas. Husarų, ulonų ir dragūnų padaliniai Lietuvos kariuomenėje atsirado XVI–XVII a., o paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, šiuos pavadinimus padaliniai išlaikė ir tarpukario laikotarpiu, todėl siekiant užtikrinti tradicijų tęstinumą, šiandieniniams Sausumos pajėgų batalionams sugrąžinti pavadinimai.Atsižvelgiant į struktūrinius Lietuvos kariuomenės pasikeitimus keičiama ir šių trijų batalionų heraldika.