Asociacija „Mažoji scena“:susižadėję amžiams

Tauragės asociacija „Mažoji scena“ mini savo gyvavimo 10-metį. Per tą laiką pastatyta 12 spektaklių, parengtos keturios poetinės kompozicijos, įvyko per 300 renginių. Asociacijos veikloje dalyvavo daugiau nei 25 artistai, dauguma jų ir šiandien scenoje. Tai sausi faktai. O kas liko užkulisiuose, ko žiūrovai nepamatė ir nesužinojo? Asociacijos prezidentė Genovaitė Urmonaitė sako, kad per tą laiką asociacija taip ir neturi savo kampo, repetavo ir teberepetuoja kur pakliūva. Tačiau ji gyvuoja, o tai, ką ji daro,galima įvardyti kaip misiją.   
Pagaliai ratuose nepamaišėAsociacija „Mažoji scena“ įregistruota 2005-ųjų kovo 18-ąją, iškilmingas renginys ta proga vyko tuometinės apskrities viršininko administracijos salėje.– Atidarymas buvo iškilmingas, jame dalyvavo tuometinis kultūros ministro pavaduotojas, Nacionalinės premijos laureatas, kompozitorius Faustas Latėnas. Tačiau jau tada pajutau kai kurių žmonių skeptizicmą, – su kartėliu prisimena Genovaitė Urmonaitė. – Neva nieko iš to nebus, neturi ta asociacija ateities. Esą kiek visko įsikuria, o pažiūrėkit, kiek išsilaiko…Iš tiesų, pasak Genovaitės, nesuskaičiuotum, kiek pagalių kaišiota į ratus, kiek trukdyta ir niekinta, tačiau asociacija ir po 10 metųgyvuoja.– O žinot, kodėl? Todėl, kad tai misija, kad pasakom žinią, kuri svarbi kiekvienam, – įsitikinusi Genovaitė.Ji save vadina „žvaigžde“ – žinoma, ne be saviironijos. Sako, visai nenori ja būti, bet ką padarysi, taip yra.– Juk asociacija Tauragei labai svarbi. Svarbi asmenybių, kurios jai priklauso, dėka. Kuo toliau, tuo sunkiau žmonėms susišnekėti, išgirsti vienas kitą, o asociacija su savo spektakliais, kitokiais renginiais įneša gaivaus oro gurkšnį, tiesdama tiltus tarp žmonių, – teigia Genovaitė. – Todėl vis dar esam, kad esam reikalingi. Kitaip argi po kiekvieno spektaklio žiūrovai vis klaustų – o kada kitas?Be savo kampo„Prirašyta“ asociacija prie G.Urmonaitės namų. Savos erdvės, vietos, kurioje galėtų rinktis, repetuoti ir į kurią galėtų kviesti žiūrovus, „Mažoji scena“ iki šiol neturi.Repeticijos vyksta vis kitur. Kas laiko juos krūvoje, jei net sienų nėra? – Pavyzdžiui, šią savaitę kasdien repetavom vis kitoje vietoje: tai pas Edmundą kabinete, tai pas Robertą muzikos mokykloje, tai pas Meilę bibliotekoje, tai pas Virginijų Kultūros rūmuose, tai pas Elytę namuose. Gintaras net pajuokavo – gal kitąkart pas mane mašinoj repetuojam? – pasakoja Genovaitė, netverdama juoku. – Okažkas turi sales, tačiau jos stovi užrakintos.Vis dėlto tai, kad asociacija neturi savo kampo, ne tragedija. Genovaitė tai vertina greičiau kaip dar vieną išbandymą, besitęsiantį visą dešimtmetį.– Jei žiūrėtume į tai kaip į tragišką dalyką, beliktų verkti ir gailėti savęs. Dievas žino, gal ir geriau savo vietos neturėti? Nesam prie ko nors prisirišę ar kam nors skolingi, nesam įsikibę nei į kėdę, nei į partiją, be to, teatrui naudinga ir net būtina pažinti įvairias gyvenimo formas. Svarbiausia – ne vieta, otai, ką tu darai, – svarsto Genovaitė.– „Mažoji scena“ nėra vien teatras. Per dešimtmetį ne tik pastatėme 12 spektaklių, keturias poetines kompozicijas, parengėme daugybę kitokių renginių – poezijos skaitymų, kalėdinių švenčių. O kur dar įvairiausi organizaciniai rūpesčiai, nuolatinis lėšų, transporto, dekoracijų, sceninių drabužių ieškojimas.Genovaitė sako suskaičiavusi – jei susumuotų laiką, kurį per dešimtmetį praleido scenoje, išeitų, kad nuo scenos ji nenulipo ištisus metus.Paklausta, ar daug laimės jai toks gyvenimas atneša, Genovaitė sako:– Laimė – tai čia ir dabar, tai trumpalaikis, netvarus jausmas. Tik paskui suvoki, kad pagrindas yra matyti visame kame prasmę.Kaipgi galėčiau būti nelaiminga, tiek metų ne dirbdama, o darydama tai, ką sugebu, noriuir mėgstu? Juk negali vadinti to darbu.Jos gyvenimas dar vaikystėje pakrypo ta linkme, kad buvimo šiame pasaulyje prasmę ji mato tik scenoje.Šventei ruoštasi metusKovo 21-ąją, 17 valandą, Tauragės kultūros rūmuose „Mažoji scena“ iškilmingai minės savo gyvavimo dešimtmetį. Renginys, kurio scenarijų kūrė ir kurį režisuoja G.Urmonaitė, žada būti neeilinis. Be asociacijos aktorių, scenoje pasirodys ir iškilūs Lietuvos menininkai, kada nors dalyvavę G.Urmonaitės renginiuose.– Visi jie vėliau tapo mano draugais. Man reikia tik paskambinti, ir bet kuris jų atvažiuos, jei tik nebus užimtas. Kas konkrečiai dalyvaus minėjime ir netgi vaidins spektaklių ištraukose, kol kas telieka paslaptis (anokia čia paslaptis – turi atvykti ir Vilhelmas Čepinskis, ir Andrius Bialobžeckis, ir Vidmantė Jasukaitytė – red.) O mūsiškiai aktoriai, kai paprašiau, visi atėjo ir net nepaklausė, ką reikės vaidinti.