Sąmoningi mokesčių mokėtojai padėjo į biudžetą grąžinti per 30 mln. eurų mokesčių

Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) informuoja, kad įvertinę informaciją, gautą pasitikėjimo linija, Tauragės AVMI specialistai nustatė sutuoktinių porą, teikusią korepetitorių paslaugas ir, nors ir registravusią veiklą, tačiau vengusią apskaityti visas gaunamas pajamas. 
Atlikę sutuoktinių veiklos analizę, Tauragės AVMI specialistai pastebėjo, kad pedagogai apskaitydavo tik menką už papildomo ugdymo užsiėmimus gautų pajamų dalį, nuo kurios beveik nemokėjo mokesčių. Pokalbių metu nė vienas iš sutuoktinių neišsisukinėjo ir pripažino bendrai nedeklaravę per 35,7 tūkst. eurų (123,4 tūkst. litų) gautų pajamų bei į valstybės biudžetą nesumokėję privalomų gyventojo pajamų mokesčių.„Sutuoktiniai geranoriškai patikslino deklaracijas ir į biudžetą sumokėjo beveik 2 tūkst. eurų gyventojo pajamų mokesčio“, – teigia Tauragės AVMI Mokestinių prievolių skyriaus vedėjas Rolandas Ivaščenko, primindamas, kad bet kokia veikla, kuria siekiama gauti ekonominės naudos, turi būti tinkamai registruota, ir visi mokesčiai privalo būti sumokėti laiku ir sąžiningai.Valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2006 m. birželio, kai buvo įsteigtas vieningas VMI pasitikėjimo telefonas 1882, skirtas pranešti apie mokestinius pažeidimus, pagal gautą informaciją iš sąmoningų mokesčių mokėtojų, VMI nustatė per 31 mln. eurų (apie 107 mln. litų) nuslėptų mokesčių. Iš viso VMI pasitikėjimo linija sulaukė daugiau nei 26 tūkst. įvairių pranešimų, o šiemet mokėtojai institucijai jau daugiau nei 1000 kartų pranešė apie galimus mokesčių sukčiavimo atvejus. Tauragės apskrities gyventojai apie pastebėtus įvairius mokestinius pažeidimus šiemet įvairiais būdais pranešė 61 kartą.„VMI pastebi, kad nepaisant kai kurių tyrimų skeptiškų vertinimų, Lietuvos gyventojų nepakantumas mokesčių slėpimui tikrai nemažėja: praėjusiais metais VMI sulaukė rekordinio pranešimų skaičiaus – 4200, t.y. per 500 pranešimų daugiau nei 2013 metais. Dėkodama už sąmoningumą VMI gali patikinti, kad kiekvienas gaunamas pranešimas yra svarbus, jo turinį vertina institucijos analitikai ir nedelsiant priima sprendimus dėl efektyviausių veiksmų“, – pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, primindamas, kad dalį gautos informacijos VMI panaudoja ir vėliau tikrindama rizikingas įmones.Nuo pasitikėjimo telefono 1882 įkūrimo VMI kas mėnesį sulaukia vidutiniškai apie 250 pranešimų apie pastebėtus įvairius mokestinius pažeidimus: mokamus atlyginimus „vokeliuose“, gaunamų pajamų neapskaitymą, kvitų neišdavimą, nelegalų darbą ir kt. Remdamasi gauta informacija VMI nustatė apie 20 mln. litų (5,62 mln. eurų) išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio („vokelių“), per 1,3 tūkst. nelegaliai dirbusių asmenų. 2014 metais gyventojai nurodė, kad dažniausias „vokelių storis“ – nuo 600 iki 1000 litų, tačiau neretai buvo pranešama apie neoficialų atlyginimą, didesnį nei 2000 litų.Pastebima tendencija, jog daugiausiai informaciją pasitikėjimo telefonu pateikia didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai, o pagal telefonu suteiktą informaciją daugiausiai finansinių nusižengimų per devynerius metus pranešta apie įmones veikiančias pramonės gamybos ir prekybos, statybos ir statybinių medžiagų, pramogų ir poilsio verslo sektoriuose. Pastaraisiais metais pastebima, jog daugėja gyventojų pranešimų apie pastebėtus mokestinius pažeidimus elektroninės prekybos versle.Tauragės AVMI primena, kad apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidimus gyventojai taip pat gali pranešti užpildę elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudoję programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, kuria naudojantis apie pažeidimus pranešti tapo dar paprasčiau: mokesčių mokėtojas gali pažeidimo vietoje nufotografuoti, padaryti garso ar vaizdo įrašą, pažymėti pastebėto pažeidimo vietą žemėlapyje ir šią informaciją perduoti tiesiai VMI. Programėle „Pranešk“ daugiausiai (apie 30 proc. pranešimų) pateikiama apie viešojo maitinimo įmones, kuriose neišduodami kasos aparatų fiskaliniai kvitai, o tik pateikiamos išankstinės sąskaitos, taip neapskaitant gautų grynųjų pinigų.