Genovaitė Urmonaitė: „Kad tik jums būtų geriau…“

Naują, jau 11-ąjį sezoną pradedanti asociacija „Mažoji scena“ vėl kviečia į tradicinį teatrų festivalį „Kvartetas“, šįkart – violetinį. Tiesa, sezonas – simbolinė sąvoka, nes teatro veikla nenutrūksta ir vasarą, o ką tik iš Gruzijos grįžę aktoriai ir asociacijos vadovė Genovaitė Urmonaitė kupini įspūdžių, planų ir didelių svajonių.
Gruzijoje – du spektakliaiNors bandymas pastatyti spektaklį Gruzijoje, kur vaidintų Gruzijoje gyvenantys lietuviai, nepavyko, Genovaitė Urmonaitė nė kiek nenusiminė. Atvirkščiai, jai kilo dar geresnė idėja – parodyti gruzinams „Mažosios scenos“ spektaklį „Amerika pirtyje“. Žodis tapo kūnu: Zestafonyje į lietuvių spektaklį Valstybiniame dramos teatre susirinko per 150 žiūrovų.Pasak G.Urmonaitės, nepaprastai jaudino visur rodoma gruzinų pagarba lietuviams, pavyzdžiui, sceną puošė Lietuvos ir Gruzijos vėliavos.Nors kalbos barjeras teatrams paprastai nėra svarbus, vis dėlto ant programėlių buvo surašytas į gruzinų kalbą išverstas pjesės turinys, padėdami žiūrovams įsijausti, aktoriai vis įterpdavo rusiškų ar net gruziniškų replikų, vaidindami labiau nei žodžius akcentavo mimiką ir gestus. Vienaip ar kitaip, gruzinai pjesę suprato puikiai, taigi ir ovacijų sulaukta didžiulių.Pjesė parodyta ir Lietuvos ambasadoje Tbilisyje. Nors žiūrovų ten susirinko ne itin daug, pasak G.Urmonaitės, priėmimas buvo itin šiltas, o svarbiausia – buvo gera suvokti, kad tauragiškiai ten jau laikomi savais žmonėmis, jais visiškai pasitikima.Apie kelionę po Gruziją, apie nepakartojamą jos gamtą ir kultūrinį, istorinį paveldą G.Urmonaitė galėtų pasakoti be galo.– Pamatėme kur kas daugiau nei pamato paprasti turistai. Kai šalį tau rodo draugas, atsiveria pačios gražiausios jos pusės, – pasakoja ji. – Be to, tokios išvykos ne tik daug duoda asmenybės tobulėjimui, bet ir suburia kolektyvą.Nebuvo naštaG.Urmonaitė džiaugiasi, kad nors gruzinų svetingumas beribis, „Mažosios scenos“ artistrai ir juos lydėję žmonės juo nepiktnaudžiavo.– Visas kelionės išlaidas dengėme ir dovanas pirkome patys, tik apgyvendinti buvome gruzinų šeimose. Taigi mūsų sąžinė rami, – sako režisierė.Juo labiau, kad ir šį pavasarį, kai šokių kolektyvas „Dzmebi“ iš Zestafonio lankėsi Lietuvoje ir viešėjo Pakruojyje, G.Urmonaitės tėviškėje, jos brolis Vitolis Urmonas, vadovaujantis bendrovei „Klovainių skalda“, ir Pakruojo meras Saulius Gegieckas plačiai atvėrė kišenes…Totalus kolektyvo kumštisAsociacija „Mažoji scena“, pradėdama jau 11-ąjį sezoną, tvirtina: „Esame ne dėl savęs – tik dėl žiūrovų“.– Jau seniai supratau: mums visai nesvarbūs buitiniai sunkumai, mums kur kas labiau rūpi žiūrovai. Kad tik jiems būtų geriau…. Na ir kas, kad vieną naktį išmiegosim ne taip patogiai, ar kad liksim alkani. Kai taip galvoja visas kolektyvas, toks visiškas altruizmas tampa galinga varomąja jėga. Ir ta jėga „užveda“, suteikia jėgų kurti.Violetinis „Kvartetas“Taigi artimiausias iššūkis – mėgėjiškų teatrų festivalis „Kvartetas“ lapkričio 15-ąją, rengiamas jau 23-ąjį kartą. Festivalis visada turi spalvą, šįmet jis – violetinis. Pasak G.Urmonaitės, tai teigiamą emociją suteikianti spalva, be to, ji susijusi su dvasingumu, religija, karališkumu.– Manau, festivalis jau seniai išaugo iš saviveiklinio lygio, taigi šįkart jame dalyvaus ir tikri profesionalai. Muzikinę poetinę kompoziciją parodys senas mano draugas, legendinės Kazimieros Kymantaitės anūkas, galima sakyti, mano užaugintas Andrius Bialobžeskis. Jis nesikrato mėgėjų teatro, taip rodydamas pagarbą savo močiutei, vaidinusiai ir mano spektakliuose. Nemanau, kad kiti „Kvartete“ dalyvausiantys kolektyvai mažiau profesionalūs: tai Kauno teatras „Siena“, vadovaujamas Hanos Šumilaitės, Tauragės Pilies teatras, vadovaujamas Jolantos Kazlauskienės, ir „Mažosios scenos“ kolektyvas.„Mažoji scena“ šįkart parodys spektaklį pagal Edvardo Olbio pjesę „Trys aukštos moterys“, pastatytą jau anksčiau, tačiau rodytą tik vieną kartą.Kadangi spektakliai šiame „Kvartete“ bus gana rimti (nors ir trumpi), humoro gaidelę, tikisi režisierė, turėtų įnešti festivalio vedėjai. Ši misija patikėta „Mažosios scenos“ aktoriams Edmundui Mažrimui, Orestui Valančiui, Gintarui Žemaičiui ir Eugenijui Kriaučiūnui.Svajonė – „Vilius Karalius“Negali G.Urmonaitė apleisti ir dar vienos tradicijos – kasmet rengiamos kraštiečių šventės Vilniuje. Ji vyks tik po Naujųjų, tačiau jos organizaciniai rūpesčiai – jau dabar režisierės mintyse.G.Urmonaitė prisipažįsta turinti didelę svajonę – pastatyti spektaklį pagal Ievos Simonaitytės romaną „Vilius Karalius“. Pasak jos, neturim savo krašto rašytojų, tad galėtume prisiliesti prie Mažosios Lietuvos paveldo.– Būtų galima paimti ištrauką ir parašyti inscenizaciją, – dalijasi mintimis G.Urmonaitė. – Tačiau turėtų vaidinti ne keli, o daug artistų, reikėtų ir dekoracijų, apšvietimo ir t.t., žodžiu, normalios scenos. Ir žinoma, kad ten galėtume ir repetuoti.Sceną režisierė tikisi rasti – pasak jos, spektaklis vis tiek įvyks, nes G.Urmonaitės credo „Ko labai nori, ko labai trokšti, tas negali neišsipildyti“ (Konstantinas Stanislavskis).